Apie vyną

Vynas (lot. Vinum ) - natūralus alkoholinis gėrimas. Gaminamas fermentuojant vynuogių sultis, kartais su spirito priedais. Vynas yra populiarus gėrimas, geriamas grynas, kartais - skiedžiamas vandeniu. Vartojamas su daugeliu Europos ir Viduržemio jūros virtuvės patiekalų. Jis ir pats yra kai kurių patiekalų sudėtinė dalis.

Valgant, geriami raudonieji, baltieji ir putojantys vynai, turintys 10-12 % alkoholio tūrio. Stipresnieji (14-20 % alkoholio tūrio, spirituoti) vynai geriami kaip aperityvai arba desertas.
• Raudonasis vynas paprastai geriamas kambario temperatūros - šitaip vynas labiau garuoja, ir tampa aromatingesnis. Kai kurias labai aromatingas raudonojo vyno rūšis (pvz., Chinon arba Beaujolais) patariama gerti atšaldytas.
• Baltasis vynas dažnai pateikiamas atšaldytas. Kai kurias vyno rūšis siūloma prieš geriant perpilti į kitą talpą - perpylimo metu vynas kontaktuoja su oru, o butelyje pasilieka didžioji dalis nuosėdų.

Daugelio vyno rūšių etiketėse rekomenduojama vyno butelį palikti atkimštą maždaug 1 valandai (tai vadinama vyno kvėpavimu), kitas - patariama gerti iškart atkimšus.

Prancūzija laikoma didžiausia vyno gamintoja.

Nuo 1935 m. vyno kokybė Prancūzijoje reglamentuojama specialiais įstatymais. Jais įkurta kontroliuojamos kilmės apsaugos (Appellation d'Origine Contrôlée) sistema, kurią valdo speciali priežiūros institucija - Nacionalinis kilmės apeliacijų institutas (Institut National des Appellations d'Origine, INAO). Prancūzijos vyndarystės reglamentavimo sistema seniausia ir sudėtingiausia Europoje, daugelis kitų Europos šalių (pvz., Italija) savąsias sistemas kurė pagal prancūziškąjį modelį. Europos Sąjungos vyno apsaugos įstatymai taip pat remiasi prancūziškąja sistema.
Prancūzijos įstatymai visus vynus skirsto į 4 kategorijas, iš jų 2 atitinka Europos Sąjungos stalo vyno kategoriją, o kitos 2 - kokybiško vyno, pagaminto tam tikrame regione kategoriją.

Kiekvienam vyndarystės regionui (terroir) yra nustatytos rekomenduojamos ir leistinos vynuogių veislės, kai kurios vynuogių veislės - eksplicitiškai uždraustos. Reglamentuojama, kiek ir kokiomis dalimis galima maišyti skirtingų vynuogių vyną.

Kategorijos

Šiuo metu yra netoli 500 atskirų patvirtintų vyno, kurio kokybė ir kiekis kontroliuojami, darymo vietų (apeliacijų). Jose daromam vynui suteiktas kilmės pavadinimas (AOC). Jų plotas - 490 000 ha ir joose padaroma beveik 30 mln hl vyno
Stalo vynas
Stalo vynas (Vin de Table) - ženklinime draudžiama naudoti konkrečios vietovės pavadinimą (gamintojai, norintys nurodyti gamybos vietą, tegali nurodyti vietovės pašto indeksą), ženklinime žymima, kad vynas pagamintas „Prancūzijoje" (pagaminama daugiau kaip 10 % bendro Pranacūzijos vyno kiekio).

Krašto vynas (Vin de Pays) - etiketėje nurodomas Prancūzijos regionas, kuriame pagamintas vynas, pvz., Vin de Pays d'Oc (pagaminama beveik 31 % bendro Pranacūzijos vyno kiekio).

Rūšinis vynas
Kokybiško vyno, pagaminto tam tikrame regione kategorijos:
• Rūšinis aukščiausios kokybės vynas (Vin Délimité de Qualité Superieure, sutrumpintai VDQS) - reglamentuotas aukščiausios kokybės vynas (pagaminama tik beveik 1 % bendro Prancūzijos vyno kiekio).

• Kontroliuojamos kilmės apeliacijos vynas (Appelation d'Origine Contrôlée sutrumpintai AOC) - vynas iš griežtai apibrėžto regiono, pagamintas pagal valstybės nustatytus reikalavimus, iš valstybės nustatytų veislių vynuogių. AOC statusas suteikiamas geriausios kokybės vynams, jų gamybai taikoma griežčiausi reikalavimai (pagaminama 58 % bendro Prancūzijos vyno kiekio).

PRANCŪZIJOS vynų regionai: BORDO. BURGUNDIJA. RONOS SLĖNIS. LUAROS ŽEMUMA. ŠAMPANĖ.

BORDO (BORDEAUX)
Bordeaux vyndarystės regionas yra pietvakarių Prancūzijoje, tai antras pagal dydį Prancūzijoje regionas (už jį didesnis tik Langedokas). Regionas išsidėstęs abipus Žirondos upės estuarijos bei palei Garonos ir Dordonės upes. Regione vyrauja jūrinis klimatas.
Vynuogynai užima 59 000 ha, pagaminama: raudono vyno 400 mln. but; baltojo vyno 75 mln.but.
Bordeaux regiono sąlygos itin palankios vyndarystei. Regiono dirvožemių pagrindas yra kalkakmenis, dėl to dirvoje daug kalcio. Dirvožemis - žvyras, smėlis arba molis. Geriausias vynas gaminamas ūkiuose prie Žirondos upės, įsikūrosiose ant sauso žvyro dirvožemio.
Raudonasis Bordeaux vynas paprastai gaminamas iš keleto veislių vynuogių mišinio. Regione leidžiamos vynuogių veislės yra Cabernet Sauvignon, Cabernet Franc, Merlot, Petit Verdot, Malbec ir Carmenere (pastarosios dvi vartojamos labai retai ir mažais kiekiais). Kairiajame Žirondos estuarijos krante dominuoja Cabernet Sauvignon, o dešiniajame - Merlot ir Cabernet Franc.
Baltasis Bordeaux vynas gaminamas iš Sauvignon Blanc, Semillon ir Muscadelle veislių vynuogių.
Bordeaux vyndarystės regionas skirstomas į subregionus pagal geografinę padėtį Žirondos estuarijos ir Dordonės upės atžvilgiu:
• kairysis krantas - Medoc ir Graves
• dešinysis krantas - Blaye ir Bourg, Saint-Émilion, Pomerol, Fronsac ir tarpupis L'Entre-Deux-Mers.
Kiekviename subregione išskiriama po keletą apeliacijų.

Medoc

Médoc regionas išsidėstės Žirondos estuarijos kairiajame krante, tęsiasi nuo jos žiočių į pietus. Regiono jūrinį klimatą švelnina gausūs spygliuočių miškai. Dirva molinga. Paplitusios Merlot vynuogės.
Daugelis šio regiono miestelių turi atskiros apeliacijos statusą:
 Saint-Estèphe - dirva molinga drėgna. Šio regiono vynai rūgštesni ir mažiau kvapūs. Aukštos kokybės ūkiai (Deuxièmes Crus) - Château Cos d'Estournel ir Château Montrose.
 Pauillac - aukščiausiai virš jūros lygio iškilusi Medoc teritorija, dirva žvyringa. Istoriškai labiausiai paplitusios buvo Malbec vynuogės, ilgainiui jas pakeitė Cabernet Sauvignon. Regiono aukščiausios kokybės vynai (Premièrs Grands Crus) - Château Lafite-Rothschild, Château Latour ir Château Mouton Rothschild, daug klasifikuotų aukštos kokybės ūkių.
 Saint-Julien - klimatas minkštas, vynuogės gerai prisirpsta. Mažiausia, bet daugiausiai klasifikuotų ūkių turinti Medoc teritorija.
 Listrac-Médoc - žvyringa dirva ant plokščiakalnio. Vynas turi daug taninų, skonis sušvelnėja po ilgesnio brandinimo.
 Moulis-en-Médoc
 Margaux - piečiausia iš visų Medoc teritorijų. Dirvožemyje yra daugiausiai žvyro, todėl jis sausiausias. Šių vynų kokybė labai svyruoja priklausomai nuo metų. Regione yra 1 aukščiausios kategorijos (Premièrs Grands Crus) vyno ūkis - Château Margaux, bet daug kitų aukštos kokybės vyno ūkių.

Graves
Vyndarystės regionas į pietus nuo Medoc, šiaurėje ribojamas Garonos upės. Regionas pasižymi itin žvyringu dirvožemiu. XIV a. įkurtas Château Pape Clément ūkis laikomas pirmuoju, kurio pavadinime pavartotas žodis Château, vėliau tapęs kitų regionų ūkių pavadinimų dalimi.
• Graves
o Pessac-Léognan regionas - vynuogynai auga pramaišiui su pušynais. Dirvožemį sudaro žvyro terasos. Regionas turi 1 klasifikuotą aukščiausios kokybės (Premièrs Grands Crus) vyno ūkį - Château Haut-Brion.
• Cérons
Dvi Graves regiono apeliacijos garsios baltuoju desertiniu vynu, kuris gaminamas iš Sémillon, Sauvignon blanc ir Muscadelle veislių vynuogių, užsikrėtusių Botrytis cinerea grybeliu:
• Barsac
• Sauternes

Blaye ir Bourg
Regionas dešiniajame Žirondos estuarijos ir Dordonės upės krante, kur susilieja Dordonės ir Garonos upės. Tai vienas seniausių Bordeaux vyndarystės regionų. Daugiausiai auginamos Merlot vynuogės. Aplink Bourg miestą auginama nemažai Sauvignon blanc vynuogių putojančiam vynui gaminti.
• Blaye
o Côtes-de-Blaye
o Premières-côtes-de-Blaye
• Côtes-de-Bourg

Saint-Émilion, Pomerol ir Fronsac
Regionas dešiniajame Žirondos estuarijos ir Dordonės krante, aplink Liburno (Libourne) miestą.
• Saint-Émilion - klimatas drėgnas, dirva šalta, dominuoja Merlot ir Cabernet Franc vynuogės. Šio regiono vynai geriausią skonį įgyja po nelabai ilgo brandinimo (4-8 metai). Pačios aukščiausios kokybės vynais (Premiers Grands Crus Classés A) laikomi Château Ausone ir Château Cheval Blanc, dar 13 ūkių laikoma aukščiausios kokybės (Premiers Grands Crus Classés B). Dalis regiono vietovių turi savarankiškų apeliacijų statusą:
o Montagne-Saint-Émilion
o Saint-Georges-Saint-Émilion
o Lussac-Saint-Émilion
o Puisseguin-Saint-Émilion
• Pomerol - dirva žvyringa ir smėlėta. Regionas iki XX a. garsėjo tik baltuoju vynu. Raudonuosiuose vynuose didžiausią dalį sudaro Merlot vynuogės, jie laikomi švelniausiais ir mažiausiais taninų turinčiais iš visų Bordeaux raudonųjų vynų, Cabernet Franc vynuogės suteikia tamsią gilią spalvą, jie paprastai geriami jaunesni nei kiti Bordo vynai. Nors regiono ūkiai nėra klasifikuoti, Château Pétrus ūkio vynas laikomas prilygstančiu Premièrs Grands Crus.
• Lalande-de-Pomerol
• Fronsac
o Canon-Fronsac
• Néac
• Côtes-de-Castillon
• Bordeaux-Côtes-de-Franc

Entre-Deux-Mers
Regionas tarp Garonos ir Dordonės upių (prancūziškas pavadinimas pažodžiui reiškia „tarp dviejų jūrų").
• Entre-Deux-Mers - viena didžiausių Bordeaux regiono apeliacijų, garsi baltuoju vynu. Dauguma šiame regione kilusių vynų, parduodamo bendriniais pavadinimais AC Bordeaux ir Bordeaux Superieur.
• Graves-de-Vayres
• Premières-côtes-de-Bordeaux
• Cadillac
• Loupiac
• Sainte-Croix-du-Mont
• Haut-Benauge
• Côtes-de-Bordeaux-Saint-Macaire
• Sainte-Foy-Bordeaux

Ūkių klasifikacija
Konkretiems vydarystės ūkiams egzistuoja savita klasifikacija, sukurta 1855 m. imperatoriaus Napoleono III nurodymu, rengiantis pasaulinei parodai Paryžiuje. Pagal šią klasifikaciją, vydarystės ūkiai buvo suskirstyti į 5 kategorijas (cru) pagal kainą (tuo metu kaina buvo tapati vyno kokybei). Aukščiausia kategorija vadinama Premier Cru (pirmoji augavietė), žemiausia - Cinquième Cru (penktoji augavietė). Į šią klasifikaciją įtraukti ūkiai tai pažymi savo vyno etiketėse (pvz., Grand Cru Classé). Ši klasifikacija galioja iki šiol (nuo 1855 m. jai padarytas tik 1 pakeitimas), tačiau daugiausia apima tik Médoc regiono vynus.
Taigi 1855 metų klasifikacija, raudoni vynai (P.S. - paryškintų pilių vynus galima isigyti Cognac boutique parduotuvėse):
PREMIERS CRUS (pirmosios augavietės):
Chateau Lafite - Rothschild, Pauillac; Chateau Margaux, Margaux; Chateau Latour, Pauillac; Chateau Haut-Brion, Pessac; Chateau Mouton-Rothschild, Pauillac (nuo 1973 metų).
SECONDS CRUS (antrosios augavietės):
Chateau Rauzan-Segla, Margaux; Chateau Rauzan-Gasies, Margaux; Chateau Leoville-Las- Cases, St Julien; Chateau Leoville-Poyferre, St Julien; Chateau Leoville Borton, St Julien; Chateau Durfort-Vivens, Margaux; Chateau Gruaud-Larose, St Julien; Chateau Lascombes, Margaux; Chateau Brane Cantenac, Cantenac / Margaux; Chateau Pichon-Longueville Baron, Pauillac; Chateau Pichon Lalande, Pauilac; Chateau Ducru-Beaucaillou, St Julien; Chateau Cos d‘Estournel, St Estephe; Chateau Montrose, St Estephe.
TROISIEMES CRUS (trečiosios augavietės):
Chateau Kirvain, Cantenac / Margaux; Chateau d‘Issan, Cantenac / Margaux; Chateau Lagrande, St Julien; Chateau Langoa-Barton, St Julien; Chateau Giscours, Labarde / Margaux; Chateau Malescot-St-Exupery, Margaux; Chateau Boyd-Cantenac, Cantenac / Margaux; Chateau Cantenac Brown, Cantenac / Margaux; Chateau Palmer, Cantenac; Chateau La Lagune, Ludon / Haut -Medoc; Chateau Desmirail, Margaux; Chateau Calon-Segur, St Estephe; Chateau Ferriere, Margaux; Chateau Marquis d‘Alesme-Becker, Margaux.
QUATRIEMES CRUS (ketvirtosios augavietės):
Chateau St-Pierre, St Julien; Chateau Talbot, St Julien; Chateau Branaire-Ducru, St Julien; Chateau Dubart-Milon, Pauillac; Chateau Pouget, Cantenac / Margaux ; Chateau La Tour-Carnet, St Laurent; Chateau Lafon-Rochet, St Estephe ; Chateau Beychevelle, St Julien; Chateau Prieure-Lichine, Cantenac /Margaux; Chateau Marquis-de-Terme, Margaux;
CINQUIEMES CRUS (penktosios augavietės):
Chateau Pontet-Canet, Pauillac; Chateau Batailley, Pauillac; Chateau Haut-Batailley, Pauillac; Chateau Grand-Pyu-Lacoste, Pauillac; Chateau Grand-Puy-Ducasse, Pauillac; Chateau Lynch-Bages, Pauillac; Chateau Lynch Moussas, Pauillac ; Chateau Dauzac, Labarde / Margaux; Chateau d‘Armailhac, Pauillac; Chateau du Tertre, Arsac / Margaux; Chateau Haut-Bages-Liberal, Pauillac; Chateau Pedesclaux, Pauillac; Chateau Belgrave, St Laurent / Haut-Medoc; Chateau Camensac, St Laurent / Medoc; Chateau Cos Labory, St Estephe; Chateau Clerc Milon, Pauillac; Chateau Croizet-Bages, Pauillac; Chateau Cantamerle, Macau / Haut-Medoc.

1959 metais buvo klasifikuoti GRAVES vynai:
Raudoni: Chateau Haut-Brion ,Pessac; Chateau Bouscaut ,Cadaujac; Chateau Carbonneux, Leognan; Domaine de Chevalier, Leognan; Chateau Fieuzal, Leognan; Chateau Haut-Bailly, Leognan; Chateau La Mission Haut-Brion, Pessac; Chateau La Tour Haut-Brion, Talence; Chateau La Tour-Martillac, Martillac; Chateau Malartic-Lagraviere, Leognan; Chateau Olivier, Leognan; Chateau Pape-Clement , Pessac; Chateau Smith Haut Lafitte, Martillac.
Balti: Chateau Bouscaut, Cadaujac; Chateau Corbonnieux, Leognan; Domaine de Chevalier, Leognan; Chateau Couhins, Villenave-d‘Ornon; Chateau La Tour-Martillac, Martillac; Chateau Malartic-Lagravierre, Leognan; Chateau Olivier, Leognan.

1995 metais buvo klasifikuoti St.-Emillion vynai ir suteikta:
Premier Grand Cru Classe šioms vyno pilims: Chateau Ausone; Chateau Cheval Blanc; Chateau Beau-Sejour Becot; Chateau Angelus; Chateau Beausejour; Chateau Belair; Chateau Canon; Chateau Figeac; Clos Fourtet; Chateau La Gaffeliere; Chateau Magdelaine; Chateau Pavie; Chateau Trotte Vieille,
Grand Cru Classe: Chateau L‘Arrosee; Chateau Baleau; Chateau Balestard La Tonnelle; Chateau Bellevue; Chateau Bergat; Chateau Cadet-Bon; Chateau Cadet-Piola; Chateau Canon-La-Gaffeliere; Chateau Cap de Mourlin; Chateau Chapelle Medeleine; Chateau La Chatelet; Chateau Chauvin; Chateau Corbin Michotte; Chateau Coutet; Chateau Couvent-des-Jacobins; Chateau Croque Michotte; Chateau Cure-Bon; Chateau Dassault; Chateau Faurie-de-Souchard; Chateau Fonplegade; Chateau Fonroque; Chateau Franc-Mayne; Chateau Grand-Barrail-Lamarzelle-Figeac; Chateau Grand -Corbib; Chateau Grand Corbin-Despagne; Chateau Grand Mayne; Chateau Grand Pontet; Chateau Grandes Murailles; Chateau Guadet-St. Julien; Chateau Haut-Corbin; Clos des Jacobins; Chateau Jean-Faure; Chateau La Carte; Chateau La Clotte; Chateau La Clusiere; Chateau La Couspaude; Chateau La Dominique; Clos La Madeleine; Chateau La Marzelle; Chateau La Tour-Figeas; Chateau La Tour-du-Pin-Figeas-Giraud-Belivier; Chateau La Tour-du-Pin-Figeas; Chateau Laniote; Chateau Chapelle-de-la-Trinte; Chateau Larcis Ducasse; Chateau Larmande; Chateau Laroze; Chateau Lasserre; Chateau Le Couvent; Chateau Le Prieure; Chateau Matras; Chateau Mauzevin; Chateau Moilin du Cadet; Chateau L‘Oratoire; Chateau Pavie Decesse; Chateau Pavie Masquin; Chateau Pavillon-Cadet; Chateau Petit-Faurie-de-Soutard; Chateau Ripeau; Chateau st. -Georges-Cotie Pavie; Clos St.-Martin; Chateau Sansonnet; Chateau Soutard; Chateau Tertre Daugay; Chateau Trimoulet; Chateau Trois-Moulins; Chateau Troplong Mondot; Chateau Villemaurine; Chateau Yon -Figeac.

BURGUNDIJA

Burgundijos vynuogynai užima 3000 ha, pagaminama per metus raudono vyno 15 mln. but., balto vyno - 9 mln.but.
67 % ploto kontroliuoja individualūs augintojai, kurie pagamina tik apie 25 % vyno. Dažniausiai augintojai vynuoges parduoda pirkliams (negociants), kurie maišo ir išpilsto vyną.
Raudonosios vynuogės
• Pinot noir - pagrindinė Burgundijos raudonųjų vynuogių veislė. Spėjama, kad ši veislė yra susiformavusi Burgundijos teritorijoje, auginama nuo romėnų laikų. Ši veislė geriausią vyną duoda augdama kalkingoje dirvoje, vidutinėje oro temperatūroje. Tačiau šios veislės vyno kokybė gana nepastovi, veislė neatspari šalnoms. Iš Pinot noir vynuogių pagaminti vynai turi vidutiniškai daug taninų, geriausi yra išlaikyti 5-12 metų (vyno kitimas senėjant labai priklauso nuo metų ir derliaus).
• Gamay - kita paplitusi raudonųjų vynuogių veislė, ypač Beaujolais regione. Geriausi vynai gaunami Gamay vynuoges auginant rūgščioje ir granitinėje dirvoje. Gamay vynuogių vynas rūgštus, vaisinio prieskonio, turi mažai taninų, spalva violetinė.
• Pinot gris - baltųjų vynuogių veislė, kartais maišyta į raudonąjį vyną.
Baltosios vynuogės
• Chardonnay - populiariausia Burgundijos baltųjų vynuogių veislė. Iš jų gaminami aukštos kokybės sausi baltieji vynai. Paprastai brandinami ąžuolo statinėse, skonį įgauna po 2-4 brandinimo metų.
• Aligoté - produktyvi, bet rūgšti vynuogių veislė, paprastai auginama mažais kiekiais. Iš šios veislės vynuogių pagamintas vynas lengvas, gaivus ir rūgštus, jame mažai taninų, kvapas silpnas. Toks vynas, sumaišius jį su juodųjų serbentų likeriu, dažnai naudojamas gėrimui Kir gaminti.
• Muscadet (Burgundijoje vadinama Melon) - auginama nedideliais kiekiais.
Rūšys ir klasifikacija
Burgundijos vyno gamybą teisiškai reglamentuoti imta 1919 m. Šiam bandymui nepasisekus, nuo 1935 m. visoje Prancūzijoje imta kurti apeliacijų sistema.
Burgundiško vyno klasifikacija sudėtinga. Burgundijos teritorijoje skiriama virš 100 apeliacijų (AOC). Burgundijos vynų skirstymas labiausiai orientuotas į vietovės (pranc. terroir) sąvoką, klasifikacija yra daugiausia geografinė (skirtingai nuo Bordo vyno, kur didžiausias dėmesys skiriamas konkretiems gamintojams suklasifikuoti), ji taikoma visiems tos vietovės gamintojams. Burgundiško vyno etiketės paprastai pabrėžia geografinę vietovę, o gamintojas dažnai būna nurodytas smulkiu šriftu.
Geografinis suskirstymas
Geografiškai, Burgundija skirstoma į 4 gamybos sritis - Yonne, Côte d'Or, Côtes de Beaune ir Côte-Chalonnaise. Kiekvienoje jų skiriamos smulkesnės apeliacijos. Beaujolais teisiškai laikoma penktąja Burgundijos vyndarystės sritimi, tačiau paprastai ji laikoma atskiru regionu.
Pagrindinės apeliacijos (iš šiaurės į pietus):
• Yonne regionas :
o Chablis
o Côte - d'Auxerre:
 Irancy
 Saint-Bris
o Vézelay
• Côte d'Or (išvertus "Auksinis šlaitas") regionas:
o Côtes de Nuits
 Marsannay-la-Côte
 Fixin
 Gevrey-Chambertin - didžiausia pagal pagaminamo vyno kiekį apeliacija, kurioje gaminami visų hierarchijos lygių vynai
 Morey-Saint-Denis
 Chambolle-Musigny
 Vougeot
 Clos Vougeot
 Flagey-Échezaux
 Échezeaux
 Vosne-Romanée
 La Romanée
 Nuits-Saint-Georges
 Côte-de-Nuits Villages
 Bonnes Mares
o Côtes de Beaune:
 Aloxe-Corton
 Auxey-Duresses
 Beaune (Hospices de Beaune)
 Blagny
 Chassagne-Montrachet
 Chevalier-Montrachet
 Chorey-lès-Beaune
 Corton
 Côtes de Beaune
 Ladoix
 Maranges
 Meursault
 Monthélie
 Montrachet
 Pernand-Vergelesses
 Pommard
 Puligny-Montrachet
 Saint-Aubin
 Saint-Romain
 Santenay
 Savigny-lès-Beaune
 Volnay
• Côte-Chalonnaise regionas:
o Bouzeron
o Givry
o Mercurey
o Montagny
o Rully
• Mâconnais regionas:
o Mâcon
o Pouilly-Fuissé
o Pouilly-Loché
o Pouilly-Vinzelles
o Saint-Véran
o Viré-Clessé
Burgundijos apeliacijų (AOC) hierarchija
Prancūzijos įstatymai visas Burgundijos vyno gamybos teritorijas skirsto į 6 tipus pagal kokybę:
• Grand Cru - aukščiausios kokybės vynas iš atrinktų Cote d'Or teritorijų. Yra 32 Grand crus (aukščiausios kokybės teritorijos), jose pagaminama 1,5 % viso burgundiško vyno. Leidžiama pagaminti ne daugiau kaip 35 hektolitrus vyno iš hektaro. Šie vynai brandinami ne trumpiau 5-7 metų, kai kurie gali gerėti iki 15 metų. Grand Cru vyno etiketėje rašomas tik vynuogyno pavadinimas (pvz., Corton arba Montrachet).
• Premier Cru - labai aukštos kokybės vynas. Yra 562 Premiers crus, jis sudaro ~10 % viso burgundiško vyno. Leidžiama pagaminti ne daugiau kaip 45 hektolitrus vyno iš hektaro. Laikomi ne trumpiau 3-5 metų, gali būti laikomi ir daug ilgiau. Ant šių vynų etiketės paprastai žymimas ir vietovės, ir vynuogyno pavadinimas.
• Kaimų (Village) arba miestelių apeliacijos - apima vieną kaimą (miestelį), kurio pavadinimas yra apeliacijos pavadinimu. Yra 44 tokios apeliacijos, jose pagaminama 34 % viso burgundiško vyno.
o Kartais viena apeliacija apima keletą (2, 3 arba 5) kaimus.
• Regioninės apeliacijos sudaro žemiausią klasifikacijos lygį. Yra 23 regioninės apeliacijos, jose pagaminama 54 % viso burgundiško vyno. Regioninės apeliacijos būna 2 tipų:
o bendriausios, apimančios visas Burgundijos 4 vyndarystės sritis - pvz., AOC Bourgogne, Bourgogne grand ordinaire, Bourgogne Passe - tout - grains, Bourgogne aligoté, Bourgogne mousseux, Crémant de Bourgogne
o siauresnės, apimančios tik vieną Burgundijos sritį, pvz., Mâconnais.

LUAROS ŽEMUMA
Luaros slėnio vynuogynai užima 30 000 ha, pagaminama per metus vyno iš viso 400 mln. but., iš jų net 75 % balto vyno.

RONOS SLĖNIS
Ronos slėnio vynuogynai užima 70 000 ha, pagaminama per metus vyno iš viso 450 mln. but., iš jų : 77 % raudono; 5 % balto vyno ir 8 % rožinio.
Regione veikia apie 7000 vyndarystės ūkių, iš jų apie 5000 yra susivieniję į kooperatyvus. Manoma, kad Ronos slėnyje vynuogės pradėtos auginti prieš 600 m. pr. m. e.
Ronos slėnio vyndarystės regionas skiriamas į 2 pagrindines dalis - šiaurinę (nuo Vienos iki Valanso miestų) ir pietinę (nuo Montelimaro iki Arlio).
Šiaurinė Rona
Šiaurinė Ronos slėnio dalis pasižymi žemyniniu klimatu - žiemos šaltos, o vasaros karštos. Regione auginama tik 1 raudonųjų vynuogių veislė - Syrah (Australijoje dar vadinama Shiraz). Baltiesiems vynams auginamos Viognier, Marsanne ir Roussanne veislių vynuogės, kartais maišomos į raudonąjį vyną.
Šiaurinės Ronos slėnio dalies apeliacijos (iš šiaurės į pietus):
• Côte-Rôtie - raudonajame vyne iki 20 % Viognier veislės vynuogių
• Condrieu - baltieji vynai tik iš Viognier
• Château-Grillet- baltieji vynai tik iš Viognier
• Saint-Joseph - raudonajame vyne iki 10 % Marsanne ir Roussanne, baltieji tik iš Marsanne ir Roussanne
• Cornas - raudonasis tik Syrah vynas
• Saint-Péray - baltieji ir putojantys vynai tik iš Marsanne ir Roussanne
• Hermitage - raudonajame vyne iki 15 % Marsanne ir Roussanne, baltieji tik iš Marsanne ir Roussanne
• Crozes-Hermitage AOC - raudonajame vyne iki 15 % Marsanne ir Roussanne, baltieji tik iš Marsanne ir Roussanne.
Pietinė Rona
Pietinėje Ronos slėnio dalyje vyrauja Viduržemio jūros klimatas - žiemos švelnios, o vasaros karštos. Dažnos sausros, kai kuriose vietose vynuogynai papildomai drėkinami. Raudoniesiems vynams auginamos Grenache, Syrah, Mourvedre, Carignan ir Cinsaut veislių vynuogės, baltiesiems - Ugni Blanc, Roussanne, Bourboulenc, Picpoul ir Clairette.

Pietinės Ronos slėnio dalies apeliacijos (iš šiaurės į pietus):
• Clairette de Die
• Crémant de Die
• Coteaux de Die
• Châtillon-en-Diois
• Côtes du Vivarais
• Coteaux du Tricastin
• Gigondas
• Muscat de Beaumes-de-Venise - tik baltieji vynai
• Côtes du Ventoux
• Châteauneuf-du-Pape - vienas didžiausių pietinės Ronos vyndarystės sričių. Raudonieji vynai iš 13 vynuogių veislių (dominuoja Grenache Noir)
• Vacqueyras
• Tavel
• Lirac
• Rasteau
• Côtes du Luberon - vynas, artimas Provanso vynams
• Clairette de Bellegarde
• Costières de Nîmes - administraciškai priskiriamos Ronos vyndarystės regionui, vynas artimas gaminamam Langedoko-Rusijono regione.

Bendros apeliacijos
1937 m. dekretu sukurta Côtes-du-Rhône apeliacija, kuri taikoma apie 44 000 hektarų plotui (taigi daugiau nei pusei viso Ronos slėnio vynuogynų) 6 departamentuose (tiek šiaurinėje, tiek pietinėje Ronos slėnio dalyje).
1966 m. dekretu sukurta Côtes-du-Rhône-villages apeliacija, taikoma 95 komunų, išsidėsčiusių 4 departamentuose, teritorijoms.

ŠAMPANĖ
Vynas pradėtas gaminti Šampanėje prieš 2 tūkst. metų. Bet labiausiai šis regionas yra žinomas kaip šampano gamybos regionas. Tačiau šampanas buvo pradėtas gaminti tik XVII a. (pirmieji ir seniausieji šampano namai yra RUINART, kurie veikia nuo 1729 metų).
Šampanės regionas suskirstytas į 3 vietoves:
Marne, kuri suskirstyta į tokius subregionus: Montagne de Reims; Vallee de la Marne ir Cote des Blancs
Aube
Aisne
Šampanės regione vyno gamyba yra reglamentuota ir turi 3 AOC:
Šampanas
Coteaux Champenois (tai tradicinis raudonas vynas), vynas gaminamas iš Pinot Noir vynuogių
Rose des Riceys (tai vienas iš geriausių prancūziškų rožinių vynų), vynas gaminamas iš Pinot Noir vynuogių.