Konjakas

"Konjakas - tai Dievų gėrimas" ("Le Cognac, c'est la liquer des Dieux")
Viktoras Hugo

Konjakas, žemės kūdikis ir vynuogyno vaisius, yra žmogaus kūrinys. Kilnus, natūralus ir autentiškas konjakas yra gyvenimo menas.

Regionas Prancūzijoje - Cognac

Konjako regionas išsidėstęs Šarentės (Charente), jūrinės Šarentės (Charente Maritime) Prancūzijos administraciniame departamente bei užima labai nedidelę dalį De - Serves (Deux-Serves) ir Dordognės (Dordogne) departamentų teritorijos.

Konjako regionas - tai skirtingos sudėties dirvožemio "mišinys" ir savito, išskirtinio mikroklimato zona, kuriai įtaka daro šalimais esanti jūra.

Skirtumai, kuriuos sutinkame visose šešiose Konjako vynuogynų zonose, suteikia skirtingus vietovėse tvyrančius kvapus, kurie taip pat prisideda prie konjako skonio kūrimo.

Konjako teritorija driekiasi Šarentės upės pakrantėmis. Tai didelė ir graži upė, kurią kadaise Henris IV mėgo švelniai vadinti "pats gražiausias mano karalystės upelis".
Didžiausia teritorijos dalis driekiasi Šarentės, keletas jos dalių - Dordonos ir Deux-Sevres baseinuose.

Teritorija, kuri seniau buvo vadinama Aunis, Saintonge ir Angoumois, pasižymi labai nevienoda dirvos sudėtimi: vienur žemė yra labai kreidinga, bet lygi, kitur ji raudono atspalvio ir akmeninga, dar kitur žaliuojančios kalvos skiria pelkėtas žemes, apsuptas miškeliu.

Pačiame regiono viduryje yra įsikūrę Jarnac, Segonzas ir Cognac (pastarasis suteikė pavadinimą žymiajam gėrimui) miesteliai. Cognac yra 465 km nuo Paryžiaus, 120 km nuo Bordeaux ir 100 km nuo La Rochelle. Toje pačioje geografinėje zonoje galima pamineti dar kelis žinomus miestus tokius kaip Angouleme, Saintes, Rochefort, Re (dar vadinamos "Ré la blanche") ir d'Oléron salos.

Konjako regionas 

Kontroliuojamos konjako gamybos teritorija teisiškai apibrėžta 1909 m. gegužės 1 d. dekretu.

Priklausomai nuo skirtingos gaminamo vyno ir konjako kokybės, priklausančios nuo dirvožemio, žemės gelmių ir klimato savybių, įstatymu apibrėžtas regionas skirstomas dar į mažesnius teritorinius vienetus.

1938 m. konjako regionas suskirstytas į 6 subregionus taip vadinamus "crus" (auginimo vietoves): "Grande Champagne"; "Petite Champagne"; "Borderies"; "Fins Bois"; "Bons Bois"; "Bois Ordinaires" arba "Bois Communs".

Pagal 2004m. duomenis visame regione vynuogynais užsodintas plotas sudarė 78,2 tūkst. ha, iš kurių daugiau kaip 94 % ploto užsodinta baltomis vynuogėmis, iš kurių ir yra gaminamas konjako spiritas. Bendras plotas pasiskirstęs taip:

Didžioji Šampanė (Grande Champagne) - bendras plotas 35,7 tūkst. ha.

Vynuogynai užima 13 tūkst. ha, kas sudaro 36.41 % viso šios vietovės ploto arba 17.7 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.

Dirvožemį sudaro balkšva ir trapi žemė, kuri yra ant trapaus jūros periodo sluoksnio, galinčio sugerti lietaus vandenį. Žemė labai turtinga kreida, didžiuliais kalcio karbonato kiekiais.

Pagaminti konjakai pasižymi auksčiausios kokybės švelniu skoniu, subtilumu ir aromatų puokšte. Toks rezultatas pasiekiamas ilgo brandinimo ąžuolo statinėse rezultate. Brandinimo laikotarpis ilgesnis nei brandinant spiritus pagamintus iš Petite Champagne subregiono.

Mažoji Šampanė (Petite Champagne) - bendras plotas 68,4 tūkst. ha.

Vynuogynai užima 15.2 tūkst. ha, kas sudaro 22.22 % viso šios vietovės ploto arba 20.7 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.

Kalkių sluoksnis šiek tiek mažesnis ir ne toks trapus kaip Grande Champagne subregione, kuris savo ruoštu nusileidžia Petite Champagne dėl jos gamtos įvairovės. Terciario ir kvartero periodo molio ir smėlio nuosėdos užpildo daubas. Dirvožemis yra ne toks lengvas kaip Grande Champagne subregione.

Pagaminti konjakai pasižymi švelniu skoniu, subtilumu ir aromatų puokšte. Brandinimo laikotarpis trumpesnis nei brandinant spiritus pagamintus iš Grande Champagne subregiono.

Borderi (Borderies) - bendras plotas 13,44 tūkst. ha.

Vynuogynai užima 4 tūkst. ha, kas sudaro net 29.76 % viso šios vietovės ploto arba 5.4 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.

Šį subregioną sudaro molingas, turintis kvarcio dirvožemis, susidaręs dėl nepilno kalkių išnykimo kreidos periodo žemės plotuose.

Borderies konjakai yra labai švelnūs, turtingi, bet jų aromatų puokštė nėra tokia turtinga kaip Grande Champagne ir Petite Champagne konjakų, tačiau Borderies konjakų geriausia savybė pasiekiama per daug trumpesnį brandinimo laikotarpį.

Fin Bua (Fins Bois) - bendras plotas 354,2 tūkst. ha.

Vynuogynai užima 31 tūkst. ha, kas sudaro 8.75 % viso šios vietovės ploto arba 42.0 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.

Dirvožemis ant tvirtų ir kompaktiškai išsidėsčiusių klinčių uolų yra labai įvairus, kuriame yra jūros ir kreidos periodo žemės plotų. Klintinis žemės plotas yra paįvairintas moliu ir smėliu bei praturtintas storu puvenų sluoksniu, kurį paliko miškas buvęs dar XIV a., iš čia ir kilęs dirvos pavadinimas.

Spiritai, pasižymintys maloniu skoniu, švelnumu ir turintys vaisių skonį, bei nereikalaujantys ilgo brandinimo, daugiausia yra naudojami spiritų maišymui, gaminant konjaką pagal AOC reikalavimus - Cognac.

Bons Bua (Bons Bois) - bendras plotas 386,6 tūkst. ha.

Vynuogynai užima 9.5 tūkst. ha, kas sudaro tik 3.10 % viso šios vietovės ploto arba 12.8 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.

Mažai klinčių turintis dirvožemis išsidėstęs Šarentėje, nuo šiaurės į pietus, kreidos, jūros ir terciaro periodo žemės plotuose. Bons Bois miškuose klintys užleido vietą moliui, jų beliko tik salelėse, po mažiau tankiomis miško puvenomis.

Spiritai, pasižymintys maloniu skoniu, šiek tiek šiurkštoki, turintys vaisių skonį, greitai subręstantys, daugiausia yra naudojami spiritų maišymui, gaminant konjaką pagal AOC reikalavimus - Cognac.

Bua Ordinarė (Bois Ordinaires) arba Bua (Bois) Communs - bendras plotas 274,2 tūkst. ha.

Vynuogynai užima 1,1 tūkst. ha, kas sudaro tik 0.40 % viso šios vietovės ploto arba 1.5 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.

Kreidos periode susiformavęs, lengvas, pralaidus ir mažai derlingas dirvožemis sudaro Atlanto vandenyno pakrantę ir salas. Dirvožemis yra molingas, klintinis ir akmenuotas, tačiau kuo arčiau vandenynas tuo dirvožemis yra sunkesnis, tuo mažiau jame akmenų.
Spiritas labai greitai subręsta, jo skonis labai subtilus, priklausantis nuo čia esančio dirvožemio sudėties, o salose pagamintas spiritas turi savotišką ir stiprų jodo skonį, kuris priklauso ir nuo jūros žolių, kuriomis vyndariai tręšia savo žemes. Pagaminti konjakai, neturintys reikiamos kokybės, pagrinde skirti pardavimui vietoje, turistams. Spiritas maišymui su kitų subregionų spiritais praktiškai nenaudojamas dėl paminėtų jo specifinių savybių.

Vynuogių rūšys 

Norint, kad konjakui būtų suteikta teisė vadintis bendru pavadinimu COGNAC, gamintojai konjako gamybai turi naudoti tiktai tokias baltų vynuogių rūšis:
ne mažiau kaip 90 % turi sudaryti tokios pagrindinės vynuogių rūšys:

o UGNI BLANC
o FOLLE BLANCHE
o COLOMBARD
o BLANC RAME arba tai MESLIER SAINT - FRANCOIS
o JURANCON
o MONTILS
o SEMILLON

ne daugiau kaip 10% gali sudaryti kaip pagalbinė SELECT vynuogių rūšis.

Norint, kad konjakui būtų suteikta teisė vadintis atitinkamo subregiono pavadinimu, pavyzdžiui GRANDE CHAMPAGNE COGNAC; PETITE CHAMAPGNE COGNAC; BORDERIES COGNAC; FINS BOIS COGNAC; BONS BOIS COGNAC, gamintojai konjako gamybai turi naudoti tiktai tokias baltų vynuogių rūšis:
ne mažiau kaip 90 % turi sudaryti tokios pagrindinės vynuogių rūšys:

o UGNI BLANC
o FOLLE BLANCHE
o COLOMBARD
o Kaip pagalbinės, ne daugiau kaip 10%, gali sudaryti tokios vynuogių rūšis:
o BLANC REME arba tai MESLIER SAINT - FRANCOIS
o JURANCON
o MONTILS
o SEMILLON
o SELECT

Gamintojai neprivalo konjako gamybai naudoti visų išvardintų vynuogių rūšių. Jų teisė pasirinkti vieną- vienintelę vynuogių rūšį, bet tuomet tai būtinai turi būti vynuogių rūšis tik iš pirmosios grupės.

Konjako gamybos procesas  

*VYNUOGIŲ NURINKIMAS

Vykdomas, atsižvelgiant į sezono ypatumus paprastai rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn., mechanizuotai arba rankomis (tą daro tik keletas vynuogių augintojų, gaminančių savo namų vardo konjaką). Konjako gamybai yra naudojamos tik baltų vynuogių rūšys ir tik išaugintos Konjako regione.

* PRESAVIMAS

Nurinktų vynuogių presavimas vykdomas tik Konjako regione ir tik rekomenduojamais specialiais prietaisais (tradiciniai horizontalūs arba pneumatiniai presai), tikslu nepažeisti vynuogių kauliukų, kad jų ekstraktas nepatektų į būsimą vyną. Presavimo rezultatas - vynuogių sultys. Kartais vynuogių sultys yra atskirai spaudžiamos iš skirtingų vynuogių rūšių, jų nemaišant.

* FERMENTACIJA

Iš karto po presavimo vynuogių sultys yra supilamos į specialias talpas kuriose, paprastai vieną - du mėnesius, kartais ilgiau, priklausomai nuo konjako namų tradicijų ir ypatumų, vyksta fermentacijos procesas. Šio proceso metu yra uždraustas bet kokių priedų naudojimas. Fermentacijos rezultatas - vynuogių vynas, kuris turi būti sodrios spalvos, rūgštokas, pakankamai silpnas - paprastai tik 8 laipsnių stiprumo - ir visiškai tobulas. Kartais iš skirtingų vynuogių rūšių vynas pagaminamas atskirai, jų nemaišant.

* DISTILIACIJA

Prieš distiliavimą vynas, filtruotas su visomis nuosėdomis arba filtruotas be jų, yra saugomas/laikomas. Vynas distiliuojamas 2 kartus (I ir II varymai). Distiliacija turi būti atliekama tik pačiame konjako regione. Pradžia tiksliai nereglamentuota ir paprastai prasideda gruodžio mėn. pirmosiomis dienomis, tačiau privalo būti pabaigta iki sekančių metų kovo 31d. Distiliacijos rezultatas - vynuogių spiritas ("eau-de-vie") 70-72% stiprumo. Iš 9 litrų vyno pagaminamas tik 1 litras spirito! Kartais vynas pagamintas iš skirtingų vynuogių yra distiliuojamas atskirai, jų nemaišant.

* BRANDINIMAS ("vieillissement")

Iš karto po distiliacijos gautas spiritas yra supilamas tik į Prancūziško ąžuolo statines (talpa paprastai 270 -450 L), pagamintas iš Limousin ir Troncais ąžuolų (p.s.: yra reglamentuotas tokių ąžuolų amžius, medienos paruošimas statinių gamybai, taip pat ir pati statinių gamyba bei ir jų gamybos vieta ), kuriose jis brandinamas iki išpilstymo į butelius. Kartais spiritas pagamintas iš skirtingų vynuogių rūšių yra supilamas į skirtingas statines tolimesniam brandinimui. Brandinimas, kaip ir laikymas privalomai turi būti atliekamas tik konjako regione, išskyrus kelias išimtis, kurios yra taikomos tik "Delamain" bei "Hine" konjako namams.

Paprastai iš pradžių brandinimui, iki vienerių metų, spiritas yra laikomas naujose statinėse ("naujos statinės" tai tos, kurios naudojamos 5-6 metus), vėliau perpilamos į senesnes (jų naudojimo amžius kartais siekia net ir 30-40 metų, atsižvelgiant į jų restauravimą, pobūdį ir pan.). Statinių naudojimo amžius labai skiriasi nuo konjako namų politikos ir gaminamų konjakų kategorijų. VS ir VSOP konjakams pagaminti paprastai naudojamos tik naujos statinės, todėl kai kurie "didieji" konjako namai trumpai naudotas statines parduoda kitiems namams, kurie spiritą brandina tiktai senose statinėse. Statinių naudojimas (spirito santykis su oru) labai įtakoja konjako kokybę.

Kiek metų spiritas bus brandinamas ąžuolo statinėse apsprendžia daugelis faktorių - konjako namų politika, tradicijos, pagaminto spirito kokybė, norimo pagaminti konjako kategorijos ir kt. Kad spiritas galėtų vadintis konjaku jis, iki išpilstymo į butelius, turi būti brandintas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip 2 metus, juos skaičiuojant ne nuo atitinkamų metų iš kurio derliaus buvo pagamintas spiritas, bet nuo įstatymu nustatyto termino - nuo sekančių metų balandžio 1d. Kartais konjako namai, kurie rūpinasi konjako kokybe ir yra orientuoti į išskirtinius konjakus, spiritą brandina 50-60 metų, kartais išimtinais atvejais net 70 metų. Tiek metų praleidusios senų konjakų atsargos yra perpilamos į didelius stiklinius butelius, vadinamus "dame-jeanne" arba "bonbonne", kurių talpa 30-40 L, ir laikomos dar daugelį metų/dešimtečių taip vadinamame "Paradis", kuris rieškia rojų. Nuo išpylimo į stiklą momento konjako brandinimas - jo evoliucija pasibaigia. Tokiais atvejais apie tokius konjakus turi būti paaiškinta iš kokių metų derliaus jis buvo pagamintas, kiek metų jis buvo brandintas ąžuolo statinėse ir kiek metų jis buvo išlaikytas. Brandinimo metų negalima sumuoti kartu su laikymo metais stikliniame inde. Tai du skirtingi dalykai ir dydžiai.

Brandinimo metu spiritas vidutiniškai per metus praranda 0.5 - 1% savo stiprumo bei 2-3 % savo tūrio. Pastarąjį praradimą konjako gamintojai vadina "duokle angelams" (part des anges), kuri per metus visiems konjako gamintojams kartu sudėjus atsieina net virš 20 mln. butelių. Todėl visi angelai, pasiėmę savo duoklę, yra visada gerai nusiteikę ir linksmi!

Brandinimo, jeigu neatliekamas joks maišymas, rezultatas - išpilstymui į butelius paruoštas natūralus spiritas, t.y. virtimas konjaku.

* MAIŠYMAS (Assemblege / mariage)

Tai konjako kūrybos proceso dalis, paprastai atliekamas brandinimo etapo metu. Šis procesas taip pat turi būti atliekamas tik pačiame konjako regione.

Kai kurie gamintojai bei specialistai aiškina, kad "maišymas yra menas, suvienijantis geriausius spiritus, geriausią amžių, geriausias statines ir rūsius, siekiant sukurti konjaką, kuris būtų visų šių savybių visuma".

Daugelis kitų turi savo skirtingą nuomonę. Kiti gamintojai gamina spiritą vien tik iš savo vynuogynų, kartais esančių skirtinguose subregionuose, juos maišo arba ne, maišo skirtingų metų spiritus arba ne. Taip pagamintas konjakas gauna aukščiausius įvertinimus, apdovanojimus, o juos įsigyti yra gan problematiška, kartais net neįmanoma.

Paprastai maišomi spiritai pagaminti iš skirtingų metų derliaus, vietovės, vynuogių rūšių, skirtingų konjako subregionų, skirtingų spirito gamintojų ir pan. "Didieji" konjako namai superka konjako žaliavą (vyną, spiritą) net iš kelių tūkstančių vynuogių augintojų, kai kuriuos konjakus pagamina naudojant kelias dešimtis ar net šimtus skirtingų spiritų. Brandinimo metu maišomų spiritų amžiaus (metų) skirtumas negali būti didesnis kaip 10 metų. Taip teigia žinovai, tą patvirtina chemijos tiesos. Negalima iš skirtingos kokybės produktų pagaminti gerą kokybišką produktą!
Sumaišyti spiritai privalo kurį tai laiką (paprastai apie du metus) pabūti kartu ąžuolo satinėje, t.y. turi vykti brandinimas.

Maišymo rezultate kartais vyksta natūrali redukcija, t.y. didesnio stiprumo spiritai susimaišo su silpnesniais ir praranda savąjį stiprumą. Tačiau vis tiek išlieka natūraliu produktu.
Natūralumas prarandamas kai spiritas yra maišomas su: distiliuotu vandeniu (prarandamas ir stiprumas, tačiau ne mažiau kaip iki reikalaujamų 40 %); sirupu, ąžuolo asencija arba įdedama karamelės, deginto cukraus (paminėti priedai padidina stiprumą, "padaro" tamsesnę spalvą, kuri sukuria ilgai išlaikyto konjako įvaizdį). Tokių priedų naudojimas yra leistinas, tik yra ribojami jų kiekiai.

* IŠPILSTYMAS Į BUTELIUS

Brandinimo, įskaitant maišymą, rezultas - paruoštas spiritas išpilstymui į butelius, t.y. jo galimybė tapti konjaku. Spiritas tampa konjaku, kai jis yra išpilstomas tik tame pačiame konjako regione, išskyrus retas išimtis. Prieš išpilstymą į butelius yra atliekamas atšaldymas iki tam tikros temperatūros bei filtracija arba ne. Tai vėlgi priklauso nuo konjako namų politikos, tradicijų, norimo išgauti konjako kokybės, natūralumo ir pan.

Konjakas, natūralus ir tobulas produktas, yra vertas didžiausios pagarbos. Taip kaip ir jo apipavidalinimo pasirinkimas turi beveik filosofinę prasmę: natūralus tradiciniuose buteliuose ar prabangaus krištolo grafinuose? Kamštis, etiketė, vaško antspaudas ir dėžutė yra grožį suteikiantys aksesuarai, kurie yra išmoningai suderinami.

Konjako AOC 

Konjako AOC ("Appelation d'Origine Controlee) - pavadinimas, kontroliuojamas pagal kilmę.
Reglamentas apibrėžia 7 konjako kilmės pavadinimus:

COGNAC (konjakas) arba FINE COGNAC - bazinis pavadinimas, kurį gali naudoti visi gamintojai, naudojantys konjako gamybai vynuoges užaugintas iš bet kurios subregiono vietovės.


GRANDE CHAMPAGNE arba GRANDE FINE CHAMPAGNE arba FINE GRANDE CHAMPAGNE
- šį pavadinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie konjaką pagamina tik iš vynuogių užaugintų Didžiosios Šampanės (GRANDE CHAMPAGNE) subregiono. Tokio konjako gamintojai turi išskirtinę teisę etiketėje ant butelio nurodyti, kad tai pagaminta iš pačio geriausio subregiono vynuogių (PREMIER arba 1 er CRU DE (DU) COGNAC).

PETITE CHAMPAGNE arba PETITE FINE CHAMPAGNE arba FINE PETITE CHAMPAGNE - šį pavadinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie konjaką pagamina tik iš vynuogių užaugintų Mažosios Šampanės (PETITE CHAMPAGNE) subregiono. Kartais konjako gamintojai etiketėje ant butelio gali nurodyti, kad tai pagaminta iš antro geriausio subregiono vynuogių ( 2 nd CRU DE (DU) COGNAC).

FINE CHAMPAGNE - šį pavadinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie konjaką pagamina iš vynuogių užaugintų 2 subregionuose: Didžiosios Šampanės (GRANDE CHAMPAGNE) bei Mažosios Šampanės (PETITE CHAMPAGNE) ir tik su sąlyga kad konjako gamybai panaudoti spiritai iš Didžiosios Šampanės (GRANDE CHAMPAGNE) sudaro daugiau kaip 50% viso kiekio panaudoto to konjako gamybai.

BORDERIES arba FINE BORDERIES - šį pavadinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie konjaką pagamina tik iš vynuogių užaugintų BORDERIES subregione.


FINS BOIS arba FINE FINS BOIS
- šį pavadinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie konjaką pagamina tik iš vynuogių užaugintų FINS BOIS subregione.

BONS BOIS arba FINE BONS BOIS - šį pavadinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie konjaką pagamina tik iš vynuogių užaugintų BONS BOIS subregione.

Gamintojai, kurie konjaką gamina iš vynuogių užaugintų subregione BOIS ORDINAIRES arba BOIS COMMUNS gali naudoti tik pavadinimą COGNAC, kadangi jiems nėra nustatytas atskiras AOC. Tokį pat pavadinimą COGNAC privalo nurodyti tie konjako gamintojai, kurie konjako gamybai naudoja spiritą pagamintą iš vynuogių užaugintų skirtinguose subregionuose.

 

Konjako kategorijos bei rūšys 

Pagal patvirtintą reglamentą, atsižvelgiant į konjako brandinimo laiką ąžuolo statinėse, konjakas skirstomas į tokias penkias skaičiais pažymėtas kategorijas: 2 (du), 3 (trys), 4 (keturi), 5 (penki), 6 (šeši)

Skaičius DU (2), kuris reiškia ne mažiau dviejų metų konjako senumą:

dažniausia konjako etiketėse naudojami tokie pavadinimai: * * * (trys žvaigždutės); Selection; de Luxe; V.S. (labai specialus); Grand Choix; Surchoix ir kiti analogiški pavadinimai, kaip pavyzdžiui: Ambassade; Anniversaire; Blason; Blond; Carte Blanche; Choix de La Maison; Crest; Crown; Diplomat; Dry; Elegance; Festival; Fin; Gastronome; Maison; Mondial; Monopole; Monsieur; One Cluster; Seduction; Select; Selection * * *; Selection Du Domaine; Selection Speciale; Signature; Souvenir; Special; Special * * *; Special Dry; Special Gastronomie; Special Pour Cuisine; Special Pour Fruits; Special Proprietaire; Special selection; Three Crown; Three shields; Trois Couronnes; Trois Diamants; Trois Etoiles Luxe; Tropical De Luxe; Very Special; V.L.; V.S.S. ir panašiai.

Skaičius TRYS (3), kuris reiškia ne mažiau trijų metų konjako senumą:

tai tokie pavadinimai, kaip Superieur; * * * * * * (daugiau nei penkios žvaigždutės vienoje eilutėje); Cuvee Superieure; Cuvee Tres Bonne; Grande Selection; Qualite Supereure ir kiti analogiški pavadinimai.

Skaičius KETURI (4), kuris reiškia ne mažiau keturių metų konjako senumą:

dažniausia konjako etiketėse naudojami tokie pavadinimai: Vieux; V.O. (labai senas); V.S.O.P. (labai specialus senas Pale?); Reserve ir kiti pavadinimai, kaip pavyzdžiui: Qualite Rare; Rare; V.O.P.; V.S.O; V.V.S. ir panašiai.

Skaičius PENKI (5), kuris reiškia ne mažiau penkių metų konjako senumą:

V.V.S.O.P. (Labai labai Specialus senas Pale); Grande Reserve; Private Reserve; Reserve De Ma Cave; Reserve Du Chateau; Reserve Du Domaine; Reserve Familiale; Reserve Du Logis; Reserve Maison; Reserve Du Proprietaire; Reserve De La Propriete; Reserve Speciale Du Maitre De Chai; Reserve Superieure; Reserve Du Vieil Alambic; Reserve Du Viticulteur; Souvenir V.S.O.P. ir panašiai.


Skaičius ŠEŠI (6), kuris reiškia ne mažiau šešių metų konjako senumą:

dažniausia konjako etiketėse naudojami tokie pavadinimai: Extra; X.O. (itin senas); Napoleon; Royal; Tres Vieux; Vieille Reserve ir kiti pavadinimai, kaip pavyzdžiui: Age d'Or ("Or" reiškia "auksas"); Age Inconnu ("nežinomas amžius"); Ancestral; Ancestrale Reserve De (La) Famille; Casque d'Or; Consul; Extra Vieille OR; Extra Vieux; Flamme d'Or; Gold; Gold Reserve; Grand Age; Grand Aigle; Heritage; Hors d'Age; Hors Pair; Imperial; Old Vintage; Reserve Des Ancentres; Reserve Limitee; Reserve personalle Limitee; Royal Quality; Selection Des Ancentres; Tres Rare; Vieille Reserve Ancestrale ir panašiai.

Iš penkių paminėtų kategorijų paprastai daugiausia yra naudojami pavadinimai iš antros, ketvirtos ir šeštos. Tačiau griežtai yra draudžiama naudoti kitokius pavadinimus, kurie gali klaidinti vartotoją.

Taigi juridiškai garantuotas maksimalus konjako amžius yra šeši metai. Praktiškai dauguma konjako namų savo konjakus išlaiko (juos brandina) Prancūziško ažuolo statinėse (tik konjako brandinimui skirtos statinės vadinamos "fut", kai vynui skirtos statinės Bordo regione vadinamos "Barrique" ; angliškai "cask" arba "barrel") žymiai ilgiau nei nustato patvirtinti bendri reglamentai. Tradiciškai susiklostė tokia praktika, kad dauguma namų, demonstruodami savo senas tradicijas bei įrodydami savo aukštos kokybės reputaciją, naudoja tokias konjako kategorijų pakopas: V.S.; V.S.O.P; Napoleon; X.O.; Extra; Tres Vieux; Famille Reserve ir pan. Ir tai susiję su skirtingu išlaikymu brandinant konjaką, kas atitiktų pavyzdžiui atitinkamai tokį amžių V.S. - 5/6 metai; V.S.O.P. - 10/12; Napoleon - 15; X.O. 20-25; Extra - 30-35; Tres Vieux - 40; Famille Reserve - 50 metų ir pan.

Konjako išskirtinumas - kokybė / informacija etiketėje 

Iš visame pasaulyje žinomų spiritinių gėrimų, konjakas išsiskiria savo kompleksiškumu. Šis privalumas priklauso nuo jo sudėties bei brandinimo laiko. Jei konjakas iš pat pradžių yra apdovanotas tinkama struktūra, jis žvaliai 50 ar 60 praleidžia metų statinėse.
Šis rezultatas stipriai pralenkia daugelį kitų konkuruojančių spiritinių gėrimų: pavyzdžiui, viskis nelaimi nieko, jei bręsta ilgiau nei 25 metus.

Konjako kokybę labiausia lemia ne tik vynuogių rūšis, dirvožemis bei klimatas, bet svarbiausia pats žmogus - konjako kūrėjas. Pastarasis pasirenka vynuogių rūšis bei vadovaujantis savo patirtimi, šeimos tradicijomis bei paslaptimis, įgytais mokslais bei sukauptomis žiniomis, savaip atlieka visus konjako gamybos etapus. Tokių pačių konjakų (kvapas, skonis, aromatas) surasti beveik neįmanoma. Taigi konjako kokybė, jo skirtumai tarp skirtingų konjako gamintojų atsiranda/ priklauso nuo:

o Konjako namų nuosavybės ir gamybos istorijos / tradicijų / kultūros / strategijos
o Vynuogynų: vietovės (dirvožemio); jų amžiaus ir klimatinių sąlygų bei skirtingų metų klimatinių sąlygų įtakos;
o Vynuogių rūšių ir derlingumo, jų nurinkimo technologijos bei vynuogių sulčių gamybos ypatumų;
o Fermentacijos ypatumų ir jų įtakos vyno gamybai; distiliacijos ypatumų ir ju įtakos spirito gamybai;
o Naudojamo ąžuolo rūšių, jų amžiaus ir statinių gamybos bei jų atnaujinimo ypatumų;
o Konjako spirito brandinimo ir laikymo vietų bei sąlygų;
o Konjako gamybos meistrų, jų patirties bei tradicijų;
o Konjako spirito maišymo bei redukcijos specifikos;
o Išpilstymo į butelius (atšaldymas, filtracija, technologinės linijos, butelių paruošimas išpilstymui);
o Marketingo / rinkų / tradicijų / vartojimo kultūros.

Ar tai gali suprasti ir kaip/kokiu būdu konjako vartotojas? Suprasti ir surasti kokybinius skirtumus galima degustuojant konjaką, lyginant vienus su kitais, tačiau atsakyti į visus klausimus vargu ar įmanoma. Kartais vartotojui to visiškai ir nereikia, kadangi jis jau yra suradęs savo konjaką ir/ar žino ko norėtų.

Bet pradinis pagalbininkas prieš pradedant pažintį su konjaku/mėgavimąsi juo, t.y. degustavimą, yra ant kiekvieno butelio esanti etiketė, kurios perskaitymas bei turinio supratimas padės atsakyti į svarbius / reikšmingus klausimus.
Informacija kuri privalomai turi būti nurodoma etiketėje:
Gamintojas ir konjako brendas (pavadinimas) bei kur atliktas išpilstymas (pagaminimas);

Konjako kategorija - parodo spirito brandinimo amžių ąžuolo statinėse iki išpilstymo į butelius momento, kuomet spiritas jau yra vadinamas konjaku. Etiketėje konjako brandinimo amžius (metai) paprastai nėra rašomas, tačiau privalo būti nurodomas atitinkamais reglamentais apibrėžtas tam tikras pavadinimas, kuris yra priskirtinas konkrečiai kategorijai (II; III; IV; V; VI). Tradiciškai tai pav.: VS (II kategorija - brandinimas ne mažiau 2 metų); VSOP (IV kategorija - brandinimas ne mažiau 4 metų ); Napoleon, XO, Extra, Tres Vieux (visi paminėti - brandinimas ne mažiau 6 metų) ir pan. Paprastai konjakai yra gaminami maišant skirtingus spiritus (VI kategorija), pagamintus skirtinguose subregionuose ir brandintus ąžuolo statinėse skirtingą laikotarpį. Tokiais atvejais gėrimo amžius yra nustatomas tik pagal jauniausio spirito, naudoto gaminant šį konjaką, amžių ir pagal jį yra priskiriama atitinkama ketegorija.
Kartais etiketėje galima surasti ir tokį užrašą, pav."Vintages 1976" (angl.) arba "Millesimes 1969" (pranc.). Tik 12-15 konjako gamintojų ir tik turinčių atitinkamais reglamentais apibrėžtas teises gaminti tik vienų ir konkrečių metų derliaus konjaką, turi teisę rašyti tokius užrašus ant etiketės. Tokiais atvejais etiketėje (papildomam užraše, pakuotėje papildomame sertifikate) turi būti nurodyta papildoma informacija (pav. išpilstymo į butelius data).

Butelio talpa (gali būti labai įvairi: tai ir standartinė kaip pav. 0.7 L; 0.35 L; 0.2 L; 0.05; 0.03; bei kitokia, kaip pav. 1L; 3L. Talpa gali priklausyti ir nuo atskirose šalyse, į kurias yra eksportuojamas konjakas, keliamų skirtingų reikalavimų: pav. JAV yra naudojama 0.75 L talpa vietoje mums primtinos 0.7 L talpos). Butelio formos yra labai įvairios, kaip ir pačios medžiagos iš ko jie yra pagaminti (stiklas, krištolas, kristalinas, porcelianas ir kt.).
Konjako stiprumas privalo būti ne mažesnis nei 40%. Kartais galima pamatyti konjaką, kurio alkoholio stiprumas yra aukštesnis nei 40 %. Tuomet reikėtų išsiaiškinti ar tai natūralios redukcijos pasekmė ar ne. Jeigu taip, tai tuomet pačioje etiketėje turėtų būti užrašas "natural strength".

Konjako kilmės pavadinimas - AOC (Cognac; Grande Champagne Cognac; Petite Champagne Cognac; Fine Champagne Cognac; Borderies Cognac; Fins Bois Cognac; Bons Bois Cognac). Tik Grande Champagne Cognac gamintojai papildomai etiketėje gali nurodyti dar vieną užrašą - Premier arba 1er Cru de (du) Cognac.

Kartais kitoje butelio pusėje, priešingai nei etiketė arba ant pakuotės, galima surasti ir papildomą informaciją, kurią pateikia pats gamintojas.

Etiketėje nurodoma informacija, tiek papildoma informacija, privalo būti suprantama bei turi atitikti visus reikalavimus ir neturi klaidinti vartotojo.

Rasti atsakymus į daugelį kitų klausimų gali padėti tik speciali literatūra ar papildoma informacija, kurią turėtų turėti konjako pardavėjai.