KONJAKO gamintojai: skirtumai tarp jų
KONJAKO gamybos ciklas labai supaprastintai susideda iš sekančių etapų: vynuogės ir jų spaudimas; fermentacja; distiliacija; eau-de – vie brandinimas ir maišymas; išpilstymas į butelius ir konjako pardavimas. Taigi šie procesai labai persipynę ir todėl kiekvienoje grandinėje atsiranda vis kitokia veiklą vykdantys ūkio subjektai. Ir jie turi atinkamus pavadinimus.
Tradicine sistema galima pavadinti tokią schemą kai visus procesus atlieka vienas subjektas arba vynuogių augintojas – VITICULTEUR (ir nebūtinai vynuogyno savininkas), kuris atlieka visus kitus procesus, įskaitant ir distiliavimą (jis turi turėti specialią licenciją ir vadinasi BOUILLEUR de Cru) pats iki pat konjako pardavimo. Jis turi pasirinkimą arba visą pagamintą konjaką parduoti tik savo vardu arba dalį pagaminto eau-de-vie parduoti kitiems gamintojams. Tokių gamintojų yra nemažai, tačiau jų parduodama konjako dalis yra labai maža. Patys žinomiausia ir labai aukštai vertinami kokie gamintojai, kaip Paul GIRAUD (vynuogynai yra Grande Champagne subregione); Jean-Luc PASQUET (vynuogynai yra Grande Champagne subregione); Claude THORIN (vynuogynai yra Grande Champagne subregione); Famille ESTEVE (vynuogynai yra Petite Champagne subregione); GIBOIN (vynuogynai yra Borderies subregione); Bernard BOUTINET (vynuogynai yra Fins Bois subregione) ir kt. Šioje grupėje yra pastebimas dar vienas ypatumas, kad dauguma tokių vynuogių augintojų – konjako gamintojų priklauso nepriklausomų vynuogių augintojų asociacijai, kurios nariai turi atitinkamą žymėjimą – specialų logo – ant konjako butelio etikečių: VIGNERON INDEPENDANT, t.y. reiškia, kad tai yra tas pats asmuo Viticulteur ir Bouilleur kartu paėmus.
Kita dalis yra prekybininkų veikla – taip vadinami NEGOCIANT. Čia galimi bent trys grupės subjektų. Ir kaip paprastai tai neturintys vynuogynių ir neatliekantys distiliacijos proceso, bet perkantys eau-de-vie iš kitų subjektų.
Čia galima priskirti ir profesionalius distiliuotojus (Bouilleur de Profession), kurie irgi gali dalį eau-de-vie brandinti ir išpilstę į butelius parduoti konjaką. Paprastai tariant tai yra ūkio subjektai kaip Distilleries, kurios negamina konjako savo vardu, o gamina konjakus skirtingais vardais – aš juos įvardiju, kaip prekinius ženklus. Apie tokius ūkio subjektus bei jų gaminamus konjakus bus galima paskaityti atskiruose straipsniuose, kuriose bus atskleidžiami tokios praktikos tikslai.
Čia galima priskirti ir tuos kurie turi savo nuosavybėje vynuogynus, bet kadangi jų konjako pardavimai yra tokie dideli, kad jie atskirais atvejais superka vynuoges arba eau-de-vie, vykdo jų maišymą ir išpilstymą į butelius bei pardavimus. Tačiau apie šiuos skirtumus bus kalbama kituose straipsniuose, todėl šiame etape mums turėtų užtekti tiek. Kartais aš juos vadinu „konjako namais“, o kartais konjako gamintojais. Žinoma iš šios grupės reikėtų išskirti 4 didžiausius konjako namus: HENNESSY; REMY MARTIN; MARTEL ir COURVOISIER – vien tik jų parduodamo konjako dalis sudaro vidutiniškai net apie 80 proc. viso konjako pardavimų kiekio per metus . Ir jų veiklos panašumai, skirtumai ir kiti dalykai reikalauja atskiro darbo, kuris bus bandytas parodyti atskiruose straipsniuose. Yra išskiriama kita dalis – tai 24 konjako namai, turintys didžiausius konjako pardavimus. Bet apie juos bus kalbama atskirai, tuo labiau, kad kai kas papuola ir į pirmąją mano išskirtą grupę, pav. FRAPIN konjako namai.
Trečia dalis yra kooperatyvai (Cooperative), kurių nariai vynuogių augintojai yra pasijungę tokiai veiklai ir jų daliniai produktai arba žaliava (vynuogės, sultys, kartais ir eau-de-vie) yra naudojama bendrai konjako gamyboje ir konjakas parduodamas kooperatyvo vardu arba jam priklausančio prekybos vieneto vardu. Didžiausi kooperatyvai yra UNICOGNAC (žinomiausias jų konjakas Jules Gautret) ir UNICOOPP (žinomiausias jų prekinis ženklas Cognac Prince Hubert de Polignac) ir kt. kooperatyvai.
Plačiau apie skirtumus galima rasti „VISKAS APIE KONJAKĄ“ – „teorinė dalis“ – „skirtumai tarp konjako gamintojų“.