Iš karto po distiliacijos gautas spiritas yra supilamas tik į Prancūziško ąžuolo statines (talpa paprastai 270 -450 L), pagamintas iš Limousin ir Troncais ąžuolų (p.s.: yra reglamentuotas tokių ąžuolų amžius, medienos paruošimas statinių gamybai, taip pat ir pati statinių gamyba bei ir jų gamybos vieta ), kuriose jis brandinamas iki išpilstymo į butelius. Kartais spiritas pagamintas iš skirtingų vynuogių rūšių yra supilamas į skirtingas statines tolimesniam brandinimui. Brandinimas, kaip ir laikymas privalomai turi būti atliekamas tik konjako regione, išskyrus kelias išimtis, kurios yra taikomos tik „Delamain“ bei „Hine“ konjako namams.
Paprastai iš pradžių brandinimui, iki vienerių metų, spiritas yra laikomas naujose statinėse („naujos statinės“ tai tos, kurios naudojamos 5-6 metus), vėliau perpilamos į senesnes (jų naudojimo amžius kartais siekia net ir 30-40 metų, atsižvelgiant į jų restauravimą, pobūdį ir pan.). Statinių naudojimo amžius labai skiriasi nuo konjako namų politikos ir gaminamų konjakų kategorijų. VS ir VSOP konjakams pagaminti paprastai naudojamos tik naujos statinės, todėl kai kurie „didieji“ konjako namai trumpai naudotas statines parduoda kitiems namams, kurie spiritą brandina tiktai senose statinėse. Statinių naudojimas (spirito santykis su oru) labai įtakoja konjako kokybę.
Kiek metų spiritas bus brandinamas ąžuolo statinėse apsprendžia daugelis faktorių – konjako namų politika, tradicijos, pagaminto spirito kokybė, norimo pagaminti konjako kategorijos ir kt. Kad spiritas galėtų vadintis konjaku jis, iki išpilstymo į butelius, turi būti brandintas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip 2 metus, juos skaičiuojant ne nuo atitinkamų metų iš kurio derliaus buvo pagamintas spiritas, bet nuo įstatymu nustatyto termino – nuo sekančių metų balandžio 1d. Kartais konjako namai, kurie rūpinasi konjako kokybe ir yra orientuoti į išskirtinius konjakus, spiritą brandina 50-60 metų, kartais išimtinais atvejais net 70 metų. Tiek metų praleidusios senų konjakų atsargos yra perpilamos į didelius stiklinius butelius, vadinamus „dame-jeanne“ arba „bonbonne“, kurių talpa 30-40 L, ir laikomos dar daugelį metų/dešimtečių taip vadinamame „Paradis“, kuris rieškia rojų. Nuo išpylimo į stiklą momento konjako brandinimas – jo evoliucija pasibaigia. Tokiais atvejais apie tokius konjakus turi būti paaiškinta iš kokių metų derliaus jis buvo pagamintas, kiek metų jis buvo brandintas ąžuolo statinėse ir kiek metų jis buvo išlaikytas. Brandinimo metų negalima sumuoti kartu su laikymo metais stikliniame inde. Tai du skirtingi dalykai ir dydžiai.
Brandinimo metu spiritas vidutiniškai per metus praranda 0.5 – 1% savo stiprumo bei 2-3 % savo tūrio. Pastarąjį praradimą konjako gamintojai vadina „duokle angelams“ (part des anges), kuri per metus visiems konjako gamintojams kartu sudėjus atsieina net virš 20 mln. butelių. Todėl visi angelai, pasiėmę savo duoklę, yra visada gerai nusiteikę ir linksmi!
Brandinimo, jeigu neatliekamas joks maišymas, rezultatas – išpilstymui į butelius paruoštas natūralus spiritas, t.y. virtimas konjaku.
Iš karto po distiliacijos gautas spiritas yra supilamas tik į Prancūziško ąžuolo statines (talpa paprastai 270 -450 L), pagamintas iš Limousin ir Troncais ąžuolų (p.s.: yra reglamentuotas tokių ąžuolų amžius, medienos paruošimas statinių gamybai, taip pat ir pati statinių gamyba bei ir jų gamybos vieta ), kuriose jis brandinamas iki išpilstymo į butelius. Kartais spiritas pagamintas iš skirtingų vynuogių rūšių yra supilamas į skirtingas statines tolimesniam brandinimui. Brandinimas, kaip ir laikymas privalomai turi būti atliekamas tik konjako regione, išskyrus kelias išimtis, kurios yra taikomos tik „Delamain“ bei „Hine“ konjako namams.
Paprastai iš pradžių brandinimui, iki vienerių metų, spiritas yra laikomas naujose statinėse („naujos statinės“ tai tos, kurios naudojamos 5-6 metus), vėliau perpilamos į senesnes (jų naudojimo amžius kartais siekia net ir 30-40 metų, atsižvelgiant į jų restauravimą, pobūdį ir pan.). Statinių naudojimo amžius labai skiriasi nuo konjako namų politikos ir gaminamų konjakų kategorijų. VS ir VSOP konjakams pagaminti paprastai naudojamos tik naujos statinės, todėl kai kurie „didieji“ konjako namai trumpai naudotas statines parduoda kitiems namams, kurie spiritą brandina tiktai senose statinėse. Statinių naudojimas (spirito santykis su oru) labai įtakoja konjako kokybę.
Kiek metų spiritas bus brandinamas ąžuolo statinėse apsprendžia daugelis faktorių – konjako namų politika, tradicijos, pagaminto spirito kokybė, norimo pagaminti konjako kategorijos ir kt. Kad spiritas galėtų vadintis konjaku jis, iki išpilstymo į butelius, turi būti brandintas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip 2 metus, juos skaičiuojant ne nuo atitinkamų metų iš kurio derliaus buvo pagamintas spiritas, bet nuo įstatymu nustatyto termino – nuo sekančių metų balandžio 1d. Kartais konjako namai, kurie rūpinasi konjako kokybe ir yra orientuoti į išskirtinius konjakus, spiritą brandina 50-60 metų, kartais išimtinais atvejais net 70 metų. Tiek metų praleidusios senų konjakų atsargos yra perpilamos į didelius stiklinius butelius, vadinamus „dame-jeanne“ arba „bonbonne“, kurių talpa 30-40 L, ir laikomos dar daugelį metų/dešimtečių taip vadinamame „Paradis“, kuris rieškia rojų. Nuo išpylimo į stiklą momento konjako brandinimas – jo evoliucija pasibaigia. Tokiais atvejais apie tokius konjakus turi būti paaiškinta iš kokių metų derliaus jis buvo pagamintas, kiek metų jis buvo brandintas ąžuolo statinėse ir kiek metų jis buvo išlaikytas. Brandinimo metų negalima sumuoti kartu su laikymo metais stikliniame inde. Tai du skirtingi dalykai ir dydžiai.
Brandinimo metu spiritas vidutiniškai per metus praranda 0.5 – 1% savo stiprumo bei 2-3 % savo tūrio. Pastarąjį praradimą konjako gamintojai vadina „duokle angelams“ (part des anges), kuri per metus visiems konjako gamintojams kartu sudėjus atsieina net virš 20 mln. butelių. Todėl visi angelai, pasiėmę savo duoklę, yra visada gerai nusiteikę ir linksmi!
Brandinimo, jeigu neatliekamas joks maišymas, rezultatas – išpilstymui į butelius paruoštas natūralus spiritas, t.y. virtimas konjaku.
