Fin Bua (Fins Bois) – bendras plotas 354,2 tūkst. ha.
Vynuogynai užima 31 tūkst. ha, kas sudaro 8.75 % viso šios vietovės ploto arba 42.0 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.
Dirvožemis ant tvirtų ir kompaktiškai išsidėsčiusių klinčių uolų yra labai įvairus, kuriame yra jūros ir kreidos periodo žemės plotų. Klintinis žemės plotas yra paįvairintas moliu ir smėliu bei praturtintas storu puvenų sluoksniu, kurį paliko miškas buvęs dar XIV a., iš čia ir kilęs dirvos pavadinimas.
Spiritai, pasižymintys maloniu skoniu, švelnumu ir turintys vaisių skonį, bei nereikalaujantys ilgo brandinimo, daugiausia yra naudojami spiritų maišymui, gaminant konjaką pagal AOC reikalavimus – Cognac, bet jeigu tai konjakas pagamintas tik iš šio subregiono vynuogynų tokiu atveju konjako gamintojas gali naudoti ir Fins Bois Cognac, tačiau jis turi pasirinkimo teisę naudoti tik bendrinę apeliaciją – COGNAC. Tai kartais iš tikrųjų klaidina pirkėją, kadangi dėl informacijos trūkumo jis gali traktuoti, kad tai maišytas konjakas, nors iš tikrųjų taip nėra, kadangi jis gali būti pagamintas net tik iš nuosavų vynuogynų, esančių Fins Bois regione.
Šiame regione vynuogynus turi tokie konjako gamintojai, kurie yra labai gerai žinomi visame pasaulyje, o jų konjakai vertinami labai aukštai kaip: Chateau de Beaulon (naudoja tik apeliaciją COGNAC, nors kuria konjaką tik iš nuosavų vynuogynų, tačiau pažymi kad tai single estate cognac) ; Leopold Gourmel (vynuogynus nuomojasi Fins Bois subregione, naudoja tik apeliaciją COGNAC); Bernard Boutinet (žymi savo konjakus Fins Bois Cognac); Domaine ABK6 – Domaine de Chez Maillard, tačiau jie turi vynuogynus ir Grande Champagne subregione (Domaine de Dizedon) bei Petite Champagne subregione (Domaine du Maine Drilhon); Remy Couillebaud (Domaine de la Grollete); Thierry Bonnin (Le Maine Michaud); Remi Landier (naudoja dažniausia apeliaciją COGNAC, bet kai kuriems konjakams Fins Bois Cognac); Roullet et Fils; ir kt.
Fin Bua (Fins Bois) – bendras plotas 354,2 tūkst. ha.
Vynuogynai užima 31 tūkst. ha, kas sudaro 8.75 % viso šios vietovės ploto arba 42.0 % viso ploto kuriame auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas konjako spiritas.
Dirvožemis ant tvirtų ir kompaktiškai išsidėsčiusių klinčių uolų yra labai įvairus, kuriame yra jūros ir kreidos periodo žemės plotų. Klintinis žemės plotas yra paįvairintas moliu ir smėliu bei praturtintas storu puvenų sluoksniu, kurį paliko miškas buvęs dar XIV a., iš čia ir kilęs dirvos pavadinimas.
Spiritai, pasižymintys maloniu skoniu, švelnumu ir turintys vaisių skonį, bei nereikalaujantys ilgo brandinimo, daugiausia yra naudojami spiritų maišymui, gaminant konjaką pagal AOC reikalavimus – Cognac, bet jeigu tai konjakas pagamintas tik iš šio subregiono vynuogynų tokiu atveju konjako gamintojas gali naudoti ir Fins Bois Cognac, tačiau jis turi pasirinkimo teisę naudoti tik bendrinę apeliaciją – COGNAC. Tai kartais iš tikrųjų klaidina pirkėją, kadangi dėl informacijos trūkumo jis gali traktuoti, kad tai maišytas konjakas, nors iš tikrųjų taip nėra, kadangi jis gali būti pagamintas net tik iš nuosavų vynuogynų, esančių Fins Bois regione.
Šiame regione vynuogynus turi tokie konjako gamintojai, kurie yra labai gerai žinomi visame pasaulyje, o jų konjakai vertinami labai aukštai kaip: Chateau de Beaulon (naudoja tik apeliaciją COGNAC, nors kuria konjaką tik iš nuosavų vynuogynų, tačiau pažymi kad tai single estate cognac) ; Leopold Gourmel (vynuogynus nuomojasi Fins Bois subregione, naudoja tik apeliaciją COGNAC); Bernard Boutinet (žymi savo konjakus Fins Bois Cognac); Domaine ABK6 – Domaine de Chez Maillard, tačiau jie turi vynuogynus ir Grande Champagne subregione (Domaine de Dizedon) bei Petite Champagne subregione (Domaine du Maine Drilhon); Remy Couillebaud (Domaine de la Grollete); Thierry Bonnin (Le Maine Michaud); Remi Landier (naudoja dažniausia apeliaciją COGNAC, bet kai kuriems konjakams Fins Bois Cognac); Roullet et Fils; ir kt.
