Informacija kuri privalomai turi būti nurodoma etiketėje:
Gamintojas ir konjako brendas (pavadinimas) bei kur atliktas išpilstymas (pagaminimas);
Konjako kategorija – parodo spirito brandinimo amžių ąžuolo statinėse iki išpilstymo į butelius momento, kuomet spiritas jau yra vadinamas konjaku. Etiketėje konjako brandinimo amžius (metai) paprastai nėra rašomas, tačiau privalo būti nurodomas atitinkamais reglamentais apibrėžtas tam tikras pavadinimas, kuris yra priskirtinas konkrečiai kategorijai (II; III; IV; V; VI). Tradiciškai tai pav.: VS (II kategorija – brandinimas ne mažiau 2 metų); VSOP (IV kategorija – brandinimas ne mažiau 4 metų ); Napoleon, XO, Extra, Tres Vieux (visi paminėti – brandinimas ne mažiau 6 metų) ir pan. Paprastai konjakai yra gaminami maišant skirtingus spiritus (VI kategorija), pagamintus skirtinguose subregionuose ir brandintus ąžuolo statinėse skirtingą laikotarpį. Tokiais atvejais gėrimo amžius yra nustatomas tik pagal jauniausio spirito, naudoto gaminant šį konjaką, amžių ir pagal jį yra priskiriama atitinkama ketegorija.
Kartais etiketėje galima surasti ir tokį užrašą, pav.“Vintages 1976″ (angl.) arba „Millesimes 1969“ (pranc.). Tik 12-15 konjako gamintojų ir tik turinčių atitinkamais reglamentais apibrėžtas teises gaminti tik vienų ir konkrečių metų derliaus konjaką, turi teisę rašyti tokius užrašus ant etiketės. Tokiais atvejais etiketėje (papildomam užraše, pakuotėje papildomame sertifikate) turi būti nurodyta papildoma informacija (pav. išpilstymo į butelius data).
Butelio talpa (gali būti labai įvairi: tai ir standartinė kaip pav. 0.7 L; 0.35 L; 0.2 L; 0.05; 0.03; bei kitokia, kaip pav. 1L; 3L. Talpa gali priklausyti ir nuo atskirose šalyse, į kurias yra eksportuojamas konjakas, keliamų skirtingų reikalavimų: pav. JAV yra naudojama 0.75 L talpa vietoje mums primtinos 0.7 L talpos). Butelio formos yra labai įvairios, kaip ir pačios medžiagos iš ko jie yra pagaminti (stiklas, krištolas, kristalinas, porcelianas ir kt.).
Konjako stiprumas privalo būti ne mažesnis nei 40%. Kartais galima pamatyti konjaką, kurio alkoholio stiprumas yra aukštesnis nei 40 %. Tuomet reikėtų išsiaiškinti ar tai natūralios redukcijos pasekmė ar ne. Jeigu taip, tai tuomet pačioje etiketėje turėtų būti užrašas „natural strength“.
Konjako kilmės pavadinimas – AOC (Cognac; Grande Champagne Cognac; Petite Champagne Cognac; Fine Champagne Cognac; Borderies Cognac; Fins Bois Cognac; Bons Bois Cognac). Tik Grande Champagne Cognac gamintojai papildomai etiketėje gali nurodyti dar vieną užrašą – Premier arba 1er Cru de (du) Cognac.
Kartais kitoje butelio pusėje, priešingai nei etiketė arba ant pakuotės, galima surasti ir papildomą informaciją, kurią pateikia pats gamintojas.
Etiketėje nurodoma informacija, tiek papildoma informacija, privalo būti suprantama bei turi atitikti visus reikalavimus ir neturi klaidinti vartotojo.
Informacija kuri privalomai turi būti nurodoma etiketėje:
Gamintojas ir konjako brendas (pavadinimas) bei kur atliktas išpilstymas (pagaminimas);
Konjako kategorija – parodo spirito brandinimo amžių ąžuolo statinėse iki išpilstymo į butelius momento, kuomet spiritas jau yra vadinamas konjaku. Etiketėje konjako brandinimo amžius (metai) paprastai nėra rašomas, tačiau privalo būti nurodomas atitinkamais reglamentais apibrėžtas tam tikras pavadinimas, kuris yra priskirtinas konkrečiai kategorijai (II; III; IV; V; VI). Tradiciškai tai pav.: VS (II kategorija – brandinimas ne mažiau 2 metų); VSOP (IV kategorija – brandinimas ne mažiau 4 metų ); Napoleon, XO, Extra, Tres Vieux (visi paminėti – brandinimas ne mažiau 6 metų) ir pan. Paprastai konjakai yra gaminami maišant skirtingus spiritus (VI kategorija), pagamintus skirtinguose subregionuose ir brandintus ąžuolo statinėse skirtingą laikotarpį. Tokiais atvejais gėrimo amžius yra nustatomas tik pagal jauniausio spirito, naudoto gaminant šį konjaką, amžių ir pagal jį yra priskiriama atitinkama ketegorija.
Kartais etiketėje galima surasti ir tokį užrašą, pav.“Vintages 1976″ (angl.) arba „Millesimes 1969“ (pranc.). Tik 12-15 konjako gamintojų ir tik turinčių atitinkamais reglamentais apibrėžtas teises gaminti tik vienų ir konkrečių metų derliaus konjaką, turi teisę rašyti tokius užrašus ant etiketės. Tokiais atvejais etiketėje (papildomam užraše, pakuotėje papildomame sertifikate) turi būti nurodyta papildoma informacija (pav. išpilstymo į butelius data).
Butelio talpa (gali būti labai įvairi: tai ir standartinė kaip pav. 0.7 L; 0.35 L; 0.2 L; 0.05; 0.03; bei kitokia, kaip pav. 1L; 3L. Talpa gali priklausyti ir nuo atskirose šalyse, į kurias yra eksportuojamas konjakas, keliamų skirtingų reikalavimų: pav. JAV yra naudojama 0.75 L talpa vietoje mums primtinos 0.7 L talpos). Butelio formos yra labai įvairios, kaip ir pačios medžiagos iš ko jie yra pagaminti (stiklas, krištolas, kristalinas, porcelianas ir kt.).
Konjako stiprumas privalo būti ne mažesnis nei 40%. Kartais galima pamatyti konjaką, kurio alkoholio stiprumas yra aukštesnis nei 40 %. Tuomet reikėtų išsiaiškinti ar tai natūralios redukcijos pasekmė ar ne. Jeigu taip, tai tuomet pačioje etiketėje turėtų būti užrašas „natural strength“.
Konjako kilmės pavadinimas – AOC (Cognac; Grande Champagne Cognac; Petite Champagne Cognac; Fine Champagne Cognac; Borderies Cognac; Fins Bois Cognac; Bons Bois Cognac). Tik Grande Champagne Cognac gamintojai papildomai etiketėje gali nurodyti dar vieną užrašą – Premier arba 1er Cru de (du) Cognac.
Kartais kitoje butelio pusėje, priešingai nei etiketė arba ant pakuotės, galima surasti ir papildomą informaciją, kurią pateikia pats gamintojas.
Etiketėje nurodoma informacija, tiek papildoma informacija, privalo būti suprantama bei turi atitikti visus reikalavimus ir neturi klaidinti vartotojo.
