Konjako regionas išsidėstęs Šarentės (Charente), jūrinės Šarentės (Charente Maritime) Prancūzijos administraciniame departamente bei užima labai nedidelę dalį De – Serves (Deux-Serves) ir Dordognės (Dordogne) departamentų teritorijos. Konjako regionas – tai skirtingos sudėties dirvožemio „mišinys“ ir savito, išskirtinio mikroklimato zona, kuriai įtaka daro šalimais esanti jūra. Skirtumai, kuriuos sutinkame visose šešiose Konjako vynuogynų zonose, suteikia skirtingus vietovėse tvyrančius kvapus, kurie taip pat prisideda prie konjako skonio kūrimo. Konjako teritorija driekiasi Šarentės upės pakrantėmis. Tai didelė ir graži upė, kurią kadaise Henris IV mėgo švelniai vadinti „pats gražiausias mano karalystės upelis“. Didžiausia teritorijos dalis driekiasi Šarentės, keletas jos dalių – Dordonos ir Deux-Sevres baseinuose.
Teritorija, kuri seniau buvo vadinama Aunis, Saintonge ir Angoumois, pasižymi labai nevienoda dirvos sudėtimi: vienur žemė yra labai kreidinga, bet lygi, kitur ji raudono atspalvio ir akmeninga (raudonas kalkakmenis ir klintys) arba vyrauja molis (molžemis), dar kitur žaliuojančios kalvos skiria pelkėtas žemes, apsuptas miškeliais, o kitos vietovės – smėlingos, perismaišančios su žvirgždu. Todėl atrodo, kad patekai į visiškai kitokias vietas, nors tai yra tas pats konjako gamybos regionas. Tai susiję su ištisais istoriniais laikotarpiais nuo ledynmečio, akmens amžiaus, kas suformavo dabartinę dirvožemio struktūrą. Tam įtaką padarė ir Atlanto vandenynas, kuris skalauja konjako regiono krantus.
Pačiame regiono viduryje yra įsikūrę Jarnac, Segonzas ir Cognac (pastarasis suteikė pavadinimą žymiajam gėrimui) miesteliai. Cognac yra 465 km nuo Paryžiaus, 120 km nuo Bordeaux ir 100 km nuo La Rochelle. Toje pačioje geografinėje zonoje galima pamineti dar kelis žinomus miestus tokius kaip Angouleme, Saintes, Rochefort, Re (dar vadinamos „Ré la blanche“) ir d’Oléron salos.
 |
 |
Kontroliuojamos konjako gamybos teritorija teisiškai apibrėžta 1909 m. gegužės 1 d. dekretu. Priklausomai nuo skirtingos gaminamo vyno ir konjako kokybės, priklausančios nuo dirvožemio, žemės gelmių ir klimato savybių, įstatymu apibrėžtas regionas skirstomas dar į mažesnius teritorinius vienetus. 1938 m. konjako regionas suskirstytas į 6 subregionus taip vadinamus „crus“ (auginimo vietoves): „Grande Champagne„; „Petite Champagne„; „Borderies„; „Fins Bois„; „Bons Bois„; „Bois Ordinaires“ arba „Bois Communs„. Pagal 2004m. duomenis visame regione vynuogynais užsodintas plotas sudarė 78,2 tūkst. ha, iš kurių daugiau kaip 94 % ploto užsodinta baltomis vynuogėmis, iš kurių ir yra gaminamas konjako spiritas (eau-de-vie). 2014m. duomenimis bendras Konjako regiono plotas 1.095,1 tūkst. ha, iš kurių 79,6 tūkst. ha užsodinta vynuogėmis, iš kurių 95 % naudojama konjako gamybai.
Konjako regionas išsidėstęs Šarentės (Charente), jūrinės Šarentės (Charente Maritime) Prancūzijos administraciniame departamente bei užima labai nedidelę dalį De – Serves (Deux-Serves) ir Dordognės (Dordogne) departamentų teritorijos. Konjako regionas – tai skirtingos sudėties dirvožemio „mišinys“ ir savito, išskirtinio mikroklimato zona, kuriai įtaka daro šalimais esanti jūra. Skirtumai, kuriuos sutinkame visose šešiose Konjako vynuogynų zonose, suteikia skirtingus vietovėse tvyrančius kvapus, kurie taip pat prisideda prie konjako skonio kūrimo. Konjako teritorija driekiasi Šarentės upės pakrantėmis. Tai didelė ir graži upė, kurią kadaise Henris IV mėgo švelniai vadinti „pats gražiausias mano karalystės upelis“. Didžiausia teritorijos dalis driekiasi Šarentės, keletas jos dalių – Dordonos ir Deux-Sevres baseinuose.
Teritorija, kuri seniau buvo vadinama Aunis, Saintonge ir Angoumois, pasižymi labai nevienoda dirvos sudėtimi: vienur žemė yra labai kreidinga, bet lygi, kitur ji raudono atspalvio ir akmeninga (raudonas kalkakmenis ir klintys) arba vyrauja molis (molžemis), dar kitur žaliuojančios kalvos skiria pelkėtas žemes, apsuptas miškeliais, o kitos vietovės – smėlingos, perismaišančios su žvirgždu. Todėl atrodo, kad patekai į visiškai kitokias vietas, nors tai yra tas pats konjako gamybos regionas. Tai susiję su ištisais istoriniais laikotarpiais nuo ledynmečio, akmens amžiaus, kas suformavo dabartinę dirvožemio struktūrą. Tam įtaką padarė ir Atlanto vandenynas, kuris skalauja konjako regiono krantus.
Pačiame regiono viduryje yra įsikūrę Jarnac, Segonzas ir Cognac (pastarasis suteikė pavadinimą žymiajam gėrimui) miesteliai. Cognac yra 465 km nuo Paryžiaus, 120 km nuo Bordeaux ir 100 km nuo La Rochelle. Toje pačioje geografinėje zonoje galima pamineti dar kelis žinomus miestus tokius kaip Angouleme, Saintes, Rochefort, Re (dar vadinamos „Ré la blanche“) ir d’Oléron salos.
|
|
Kontroliuojamos konjako gamybos teritorija teisiškai apibrėžta 1909 m. gegužės 1 d. dekretu. Priklausomai nuo skirtingos gaminamo vyno ir konjako kokybės, priklausančios nuo dirvožemio, žemės gelmių ir klimato savybių, įstatymu apibrėžtas regionas skirstomas dar į mažesnius teritorinius vienetus. 1938 m. konjako regionas suskirstytas į 6 subregionus taip vadinamus „crus“ (auginimo vietoves): „Grande Champagne„; „Petite Champagne„; „Borderies„; „Fins Bois„; „Bons Bois„; „Bois Ordinaires“ arba „Bois Communs„. Pagal 2004m. duomenis visame regione vynuogynais užsodintas plotas sudarė 78,2 tūkst. ha, iš kurių daugiau kaip 94 % ploto užsodinta baltomis vynuogėmis, iš kurių ir yra gaminamas konjako spiritas (eau-de-vie). 2014m. duomenimis bendras Konjako regiono plotas 1.095,1 tūkst. ha, iš kurių 79,6 tūkst. ha užsodinta vynuogėmis, iš kurių 95 % naudojama konjako gamybai.
