Konjako regiono apžvalga paruošta atsižvelgiant į istorinius įvykius, susijusius su konjako namų steigimu, jų gamyba bei šios veiklos ypatumus. Pateikiami ir kai kurių istoriniai politiniai įvykių faktai. Laikotarpiai yra suskirstyti savarankiškai, atsižvelgiant į atitinkamų ivykių gausą bei svarbą, o kartais gal ir į praktiškumą. Išskiriami tokie laikotarpiai:
1. Laikotarpis iki 1500 metų. Tai daugiausia istorija su distiliacijos proceso raida, kai kuriais politiniais įvykiais. Ir gal vienas iš svarbių įvykių tai būsimo Prancūzijos karaliaus Francois I gimimas Cognac mieste 1494 metais.
2. Laikotarpis nuo 1500 metų iki 1699 metų, t.y. apimantis 200 metų laikotarpį. Tai daugiausia politiniai įvykiai, įvairių pilių (Chateau) statybos. Ir vienas iš svarbiausių to laikotarpio įvykių yra susijęs su vyno distiliacija bei pirmųjų konjako gamintojų susikūrimu – tai pirmųjų konjako namų AUGIER įsteigimas 1643 metais.
3. Laikotarpis nuo 1700 metų iki 1799 metų, t.y. apimantis 100 metų laikotarpį. Šiuo laikotarpiu prasideda konjako namų steigimas, kurie yra šiuo metu patys didžiausieji: MARTELL (1715); REMY MARTIN (1724);HENNESSY (1765); OTARD (1795). Steigiasi ir mažesni, tačiau veikiantys ir šiuo metu: PRUNIER (1700); GAUTIER (1755); GODET (1782). Ir dar vienas įvykis, turėjęs įtakos ir konjako regionui, tai 1790 metais Prancūzijos revoliucijos metu Prancūzijos teritorija buvo padalinta į 83 departamentus (buvo 39 Provincijos), iš jų ir Charente ir Charentė – Inferieure. Pastarosios ir sudarė pagrindinę konjako gamybos teritoriją.
4. Laikotarpis nuo 1800 metų iki 1824 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, kurio metu kuriasi labai daug konjako prekybos namų tokių kaip: EXCHAW (1805); SALIGNAC (1809); BRUGEROLLE (1812); DE LUZE (1822) – šiuo metu tai prekiniai konjako ženklai. Įsteigiami ir tokie konjako namai, kurie veikia ir šiais laikais: CROIZET (1805); A.DE FUSSIGNY (1814); HINE (1817); CHABASSE (1818); BISQUIT DUBOICHE & Co; DELAMAIN (1824). O politiniu požiūriu tai Bonoparte NAPOLEON – kaip Prancūzijos Imperatoriaus laikotarpis (1804-1814).
5. Laikotarpis nuo 1825 metų iki 1849 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, kurio metu tiesiog vyko konjako prekybos namų steigimo bumas. Iš tokių, kurie veikia ir šiuo metu, tenka pažymėti, kad ir COURVOISIER (1835); RENAULT (1835). Buvo įsteigti ir tokie, kurie šiuo metu yra tik prekiniai ženklai, kuriuos gamina kai kurie konjako namai: PLANAT (1828); MONNET (1838); CHATEAU PAULET (1848); BRUGEROLLE (1847); LUCIEN – FOUCAULD (1847); JULES GAUTRET (1847). Tuo metu pramoninės revoliucijos eigoje pradeda steigtis stiklo gamyklos ir kt. kas padėjo pereiti prie konjako pardavimo buteliuose nuo pardavimo statinėse. Butelių gamyba skatino ir popieriaus gamybos procesus.
6. Laikotarpis nuo 1850 metų iki 1899 metų, t.y. apimantis 50 metų laikotarpį, kurio pradžioje augo konjako prekybos namų skaičius ir nemaža dalis iš jų veikia ir dabar, kaip pavyzdžiui: LOUIS ROYER (1853); A.E.DOR (1858); H.MOUNIER (1858); CAMUS (1863); A.HARDY (1963); MOYET (1864); TIFFON (1875). Kai kurie nėra išlikę, tačiau dabar tai prekiniai ženklai: DUPUY (1852); MEUKOW (1862); PASCAL COMBEAU (1858) ir kt. Tai laikotarpis kuomet vynuogių augintojai, pradėję distiliuoti vyną iš savo vynuogynų, pradėjo gaminti ir parduoti konjaką savo vardu, tai: BRILLET (1850); RAGNAUD-SABOURIN (1850); CHATEAU DE MONTIFAUD (1866); Honore FILLIOUX (1880); DUDUGNON (1898) ir sėkmingai gamina konjaką šiuo metu.
Tai laikotarpis kuomet buvo sudarytas oficialus Konjako regiono žemėlapis, kuriame išskirtos tokios vietovės, kaip: GRANDE CHAMPAGNE; PETITE CHAMPAGNE; PREMIER BOIS ir DEUXIEMES BOIS (1854m.), o 1870m. prie jų yra prijungiama dar dvi: FINS BOIS ir BON BOIS.
Tai laikotarpis kuomet Konjako regiono vynuogynus užpuola ligos – PHYLLOXERA VASTATRIX, kuri sunaikina vynuogynus nuo 283 tūkst.ha (1872m.) iki 41 tūkst.ha (1893m.).
Laikotarpis kuomet priimami pirmieji ir svarbiausieji tarptautiniai susitarimai dėl prekių, pagamintų tam tikroje vietovėje, kilmės žymėjimą – taigi konjakas tik iš KONJAKO regiono. Tai 1891 metais Madride priimta Konvencija.
7. Laikotarpis nuo 1900 metų iki 1949 metų, t.y. apimantis 50 metų laikotarpį, kuriuo buvo reglamentuotas Konjako regionas, atitinkamų vietovių pasiskirstymas ir kt.
Tai laikotarpis kurio metu vyko net du pasauliniai karai, turėję reikšmingos įtakos ir konjako gamybai bei pardavimui. Tačiau ir tokiu metu, nežiūrint ir į vynuogynų sumažėjimus steigėsi konjako prekybos namai: Henri PEYRAT (1914); LARSEN (1926); NORMANDIN-MERCIER (1945). Pradeda gaminti konjakus savo vardu vynuogių augintojai, atliekantys distiliaciją iš vyno pagaminto nuosavuose vynuogynuose: Guy PAINTURAUD (1934); DOMAINE DES BRISSONS DE LAAGE (1940); RAYMOND RAGNAUD (1941); ORDONNEAY (1946); MENARD (1946); THIERRY BONNIN ir kt.
Kuriasi pirmieji dideli specializuoti kooperatyvai: UNICCOP – 1931.Tai kooperatyvas jungiantis virš 3000 vynuogių augintojų, kurie kartu sudėjus virš 5000 ha vynuogynų, tai kooperatyvas turintis savo nuosavybėje profesionalias distiliatorines(Cooperative de Distilation), tai kooperatyvas gaminantis keletą konjako prekinių ženklų.
Įkuriamas BNIC (pranc. Bureau National Interprofessionnel Du Cognac), prižiūrintis visus konjako gamybos procesus.
8. Laikotarpis nuo 1950 metų iki 1974 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, sparčiai tęsiasi procesai, kai vynuogių augintojai pradeda gaminti konjaką iš nuosavų vynuogynų. Taip pradeda gaminti konjaką: Andre PETIT (1965); Remy COUILLEBAUD (1969); DROUET (1969); DOMAINE DE BREUIL DE SEGONZAC (1970); REMY LANDIER (1970); FRANCOIS PEYROT (1970); GUY LHERAUD (1970); CHATEAU BELLEVUE (1972); LOUIS BOURON (1974) ir eilė kitų. Steigiasi ir nauji konjako namai: LEOPOLD GOURMEL (1972).
Toliau steigiasi vynuogių augintojų kooperatyvai, jungiantys vynuogių augintojus, turintys profesionalą daryklą CAVE DU LIBOREAU (1953) ir gaminantys konjaką CALISINAS
1972 metais Prancūzijoje atliekamas naujas administracinis pasiskirstymas, pagal kurį yra 22 regionai, kurie suskirstyti į 96 departamentus. Vienas regionas – pietvakarių: Poitau – Charente (viso 6 departamentai, iš kurių 2: Charente ir Charente – Maritme pilnai patenka į Konjako gamybos regioną). Prie Konjako gamybos regiono yra priskiriama dar nedidelė dalis Deux – Serves administracinio regiono ir nedidelė dalis Dordogne administracinio regiono (tai jau Pietvakarių regionas). Todėl reikia tai atsiminti, kad Konjako regionas nėra tolygus administraciniam Prancūzijos pasiskirstymui.
9. Laikotarpis nuo 1975 metų iki 1999 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, kuris pasižymėjo taip pat sparčiu tempais didėjančiu konjako gamintojų skaičiumi, t.y. kai vynuogių augintojai pradeda gaminti konjaką iš nuosavų vynuogynų. Taip pradeda gaminti konjaką savo vardu: Dominique CHAINIER (1975); PAUL BEAU (1977); CHOLLET (1977); FORGERON (1977); JEAN-LUC PASQUET (1977); BERNARD BOUTINET (1980); LES ANTIQUARES DU COGNAC (1986); THIERRY BONNIN (1986); NAVARRE (1987); CLAUDE THORIN (1988); BONCHEREAU (1994) ir t.t.
Didieji gamintojai ( HENNESSY; REMY MARTIN; COURVOISIER; MARTELL) pradeda konkuruoti tarp savęs, išleisdami vis naujus savo kūrinius ir ribotais kiekiais bei įspūdingose talpose. Kartais nuo jų neatsilieka ir mažesni konjako gamintojai (FRAPIN; HINE ir kt.).
Daugelis gamintojų, bendradarbiaudami su cigarų gamintojais, prdeda gaminti konjakus, kurie derinami specialiai prie cigarų. Tai FRAPIN; CAMUS; HENNESSY; GAUTIER; JEAN FILLIOUX; BISQUIT; LEOPOLD GOURMEL ir kt.
10. Laikotarpis nuo 2000 metų iki 2014 metų, t.y. apimantis tik paskutinių 15 metų laikotarpį, pasižymėjo labai dideliais pasikeitimais: susijungimais, pirkimais vieni iš kitų, pasikeitimais tarp savininkų/akcininkų – didžiųjų pasaulinių korporacijų, o taip pat investuotojais iš kitų šalių (Rusija; Suomija; Kinija; PAR ir kt), kurie įsigijo nemažai konjako namų (CROIZET; JENSSEN; MENUET; ROULLET – FRANSAC; BISQUIT; RENAULT; LARSEN).
Konjako regione kiekvienais metais vyksta konjako aukcionai (pirmasis prasidėjo 2006 metais).
Didieji gamintojai ( HENNESSY; REMY MARTIN; COURVOISIER; MARTELL) tęsia konkurenciją, išleisdami vis naujus savo kūrinius ir ribotais kiekiais bei įspūdinguose talpose. Kartais nuo jų neatsilieka ir mažesni konjako gamintojai (FRAPIN; HINE; DELAMAIN; MEUKOW ir kt.).
Konjako regiono apžvalga paruošta atsižvelgiant į istorinius įvykius, susijusius su konjako namų steigimu, jų gamyba bei šios veiklos ypatumus. Pateikiami ir kai kurių istoriniai politiniai įvykių faktai. Laikotarpiai yra suskirstyti savarankiškai, atsižvelgiant į atitinkamų ivykių gausą bei svarbą, o kartais gal ir į praktiškumą. Išskiriami tokie laikotarpiai:
1. Laikotarpis iki 1500 metų. Tai daugiausia istorija su distiliacijos proceso raida, kai kuriais politiniais įvykiais. Ir gal vienas iš svarbių įvykių tai būsimo Prancūzijos karaliaus Francois I gimimas Cognac mieste 1494 metais.
2. Laikotarpis nuo 1500 metų iki 1699 metų, t.y. apimantis 200 metų laikotarpį. Tai daugiausia politiniai įvykiai, įvairių pilių (Chateau) statybos. Ir vienas iš svarbiausių to laikotarpio įvykių yra susijęs su vyno distiliacija bei pirmųjų konjako gamintojų susikūrimu – tai pirmųjų konjako namų AUGIER įsteigimas 1643 metais.
3. Laikotarpis nuo 1700 metų iki 1799 metų, t.y. apimantis 100 metų laikotarpį. Šiuo laikotarpiu prasideda konjako namų steigimas, kurie yra šiuo metu patys didžiausieji: MARTELL (1715); REMY MARTIN (1724);HENNESSY (1765); OTARD (1795). Steigiasi ir mažesni, tačiau veikiantys ir šiuo metu: PRUNIER (1700); GAUTIER (1755); GODET (1782). Ir dar vienas įvykis, turėjęs įtakos ir konjako regionui, tai 1790 metais Prancūzijos revoliucijos metu Prancūzijos teritorija buvo padalinta į 83 departamentus (buvo 39 Provincijos), iš jų ir Charente ir Charentė – Inferieure. Pastarosios ir sudarė pagrindinę konjako gamybos teritoriją.
4. Laikotarpis nuo 1800 metų iki 1824 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, kurio metu kuriasi labai daug konjako prekybos namų tokių kaip: EXCHAW (1805); SALIGNAC (1809); BRUGEROLLE (1812); DE LUZE (1822) – šiuo metu tai prekiniai konjako ženklai. Įsteigiami ir tokie konjako namai, kurie veikia ir šiais laikais: CROIZET (1805); A.DE FUSSIGNY (1814); HINE (1817); CHABASSE (1818); BISQUIT DUBOICHE & Co; DELAMAIN (1824). O politiniu požiūriu tai Bonoparte NAPOLEON – kaip Prancūzijos Imperatoriaus laikotarpis (1804-1814).
5. Laikotarpis nuo 1825 metų iki 1849 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, kurio metu tiesiog vyko konjako prekybos namų steigimo bumas. Iš tokių, kurie veikia ir šiuo metu, tenka pažymėti, kad ir COURVOISIER (1835); RENAULT (1835). Buvo įsteigti ir tokie, kurie šiuo metu yra tik prekiniai ženklai, kuriuos gamina kai kurie konjako namai: PLANAT (1828); MONNET (1838); CHATEAU PAULET (1848); BRUGEROLLE (1847); LUCIEN – FOUCAULD (1847); JULES GAUTRET (1847). Tuo metu pramoninės revoliucijos eigoje pradeda steigtis stiklo gamyklos ir kt. kas padėjo pereiti prie konjako pardavimo buteliuose nuo pardavimo statinėse. Butelių gamyba skatino ir popieriaus gamybos procesus.
6. Laikotarpis nuo 1850 metų iki 1899 metų, t.y. apimantis 50 metų laikotarpį, kurio pradžioje augo konjako prekybos namų skaičius ir nemaža dalis iš jų veikia ir dabar, kaip pavyzdžiui: LOUIS ROYER (1853); A.E.DOR (1858); H.MOUNIER (1858); CAMUS (1863); A.HARDY (1963); MOYET (1864); TIFFON (1875). Kai kurie nėra išlikę, tačiau dabar tai prekiniai ženklai: DUPUY (1852); MEUKOW (1862); PASCAL COMBEAU (1858) ir kt. Tai laikotarpis kuomet vynuogių augintojai, pradėję distiliuoti vyną iš savo vynuogynų, pradėjo gaminti ir parduoti konjaką savo vardu, tai: BRILLET (1850); RAGNAUD-SABOURIN (1850); CHATEAU DE MONTIFAUD (1866); Honore FILLIOUX (1880); DUDUGNON (1898) ir sėkmingai gamina konjaką šiuo metu.
Tai laikotarpis kuomet buvo sudarytas oficialus Konjako regiono žemėlapis, kuriame išskirtos tokios vietovės, kaip: GRANDE CHAMPAGNE; PETITE CHAMPAGNE; PREMIER BOIS ir DEUXIEMES BOIS (1854m.), o 1870m. prie jų yra prijungiama dar dvi: FINS BOIS ir BON BOIS.
Tai laikotarpis kuomet Konjako regiono vynuogynus užpuola ligos – PHYLLOXERA VASTATRIX, kuri sunaikina vynuogynus nuo 283 tūkst.ha (1872m.) iki 41 tūkst.ha (1893m.).
Laikotarpis kuomet priimami pirmieji ir svarbiausieji tarptautiniai susitarimai dėl prekių, pagamintų tam tikroje vietovėje, kilmės žymėjimą – taigi konjakas tik iš KONJAKO regiono. Tai 1891 metais Madride priimta Konvencija.
7. Laikotarpis nuo 1900 metų iki 1949 metų, t.y. apimantis 50 metų laikotarpį, kuriuo buvo reglamentuotas Konjako regionas, atitinkamų vietovių pasiskirstymas ir kt.
Tai laikotarpis kurio metu vyko net du pasauliniai karai, turėję reikšmingos įtakos ir konjako gamybai bei pardavimui. Tačiau ir tokiu metu, nežiūrint ir į vynuogynų sumažėjimus steigėsi konjako prekybos namai: Henri PEYRAT (1914); LARSEN (1926); NORMANDIN-MERCIER (1945). Pradeda gaminti konjakus savo vardu vynuogių augintojai, atliekantys distiliaciją iš vyno pagaminto nuosavuose vynuogynuose: Guy PAINTURAUD (1934); DOMAINE DES BRISSONS DE LAAGE (1940); RAYMOND RAGNAUD (1941); ORDONNEAY (1946); MENARD (1946); THIERRY BONNIN ir kt.
Kuriasi pirmieji dideli specializuoti kooperatyvai: UNICCOP – 1931.Tai kooperatyvas jungiantis virš 3000 vynuogių augintojų, kurie kartu sudėjus virš 5000 ha vynuogynų, tai kooperatyvas turintis savo nuosavybėje profesionalias distiliatorines(Cooperative de Distilation), tai kooperatyvas gaminantis keletą konjako prekinių ženklų.
Įkuriamas BNIC (pranc. Bureau National Interprofessionnel Du Cognac), prižiūrintis visus konjako gamybos procesus.
8. Laikotarpis nuo 1950 metų iki 1974 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, sparčiai tęsiasi procesai, kai vynuogių augintojai pradeda gaminti konjaką iš nuosavų vynuogynų. Taip pradeda gaminti konjaką: Andre PETIT (1965); Remy COUILLEBAUD (1969); DROUET (1969); DOMAINE DE BREUIL DE SEGONZAC (1970); REMY LANDIER (1970); FRANCOIS PEYROT (1970); GUY LHERAUD (1970); CHATEAU BELLEVUE (1972); LOUIS BOURON (1974) ir eilė kitų. Steigiasi ir nauji konjako namai: LEOPOLD GOURMEL (1972).
Toliau steigiasi vynuogių augintojų kooperatyvai, jungiantys vynuogių augintojus, turintys profesionalą daryklą CAVE DU LIBOREAU (1953) ir gaminantys konjaką CALISINAS
1972 metais Prancūzijoje atliekamas naujas administracinis pasiskirstymas, pagal kurį yra 22 regionai, kurie suskirstyti į 96 departamentus. Vienas regionas – pietvakarių: Poitau – Charente (viso 6 departamentai, iš kurių 2: Charente ir Charente – Maritme pilnai patenka į Konjako gamybos regioną). Prie Konjako gamybos regiono yra priskiriama dar nedidelė dalis Deux – Serves administracinio regiono ir nedidelė dalis Dordogne administracinio regiono (tai jau Pietvakarių regionas). Todėl reikia tai atsiminti, kad Konjako regionas nėra tolygus administraciniam Prancūzijos pasiskirstymui.
9. Laikotarpis nuo 1975 metų iki 1999 metų, t.y. apimantis tik 25 metų laikotarpį, kuris pasižymėjo taip pat sparčiu tempais didėjančiu konjako gamintojų skaičiumi, t.y. kai vynuogių augintojai pradeda gaminti konjaką iš nuosavų vynuogynų. Taip pradeda gaminti konjaką savo vardu: Dominique CHAINIER (1975); PAUL BEAU (1977); CHOLLET (1977); FORGERON (1977); JEAN-LUC PASQUET (1977); BERNARD BOUTINET (1980); LES ANTIQUARES DU COGNAC (1986); THIERRY BONNIN (1986); NAVARRE (1987); CLAUDE THORIN (1988); BONCHEREAU (1994) ir t.t.
Didieji gamintojai ( HENNESSY; REMY MARTIN; COURVOISIER; MARTELL) pradeda konkuruoti tarp savęs, išleisdami vis naujus savo kūrinius ir ribotais kiekiais bei įspūdingose talpose. Kartais nuo jų neatsilieka ir mažesni konjako gamintojai (FRAPIN; HINE ir kt.).
Daugelis gamintojų, bendradarbiaudami su cigarų gamintojais, prdeda gaminti konjakus, kurie derinami specialiai prie cigarų. Tai FRAPIN; CAMUS; HENNESSY; GAUTIER; JEAN FILLIOUX; BISQUIT; LEOPOLD GOURMEL ir kt.
10. Laikotarpis nuo 2000 metų iki 2014 metų, t.y. apimantis tik paskutinių 15 metų laikotarpį, pasižymėjo labai dideliais pasikeitimais: susijungimais, pirkimais vieni iš kitų, pasikeitimais tarp savininkų/akcininkų – didžiųjų pasaulinių korporacijų, o taip pat investuotojais iš kitų šalių (Rusija; Suomija; Kinija; PAR ir kt), kurie įsigijo nemažai konjako namų (CROIZET; JENSSEN; MENUET; ROULLET – FRANSAC; BISQUIT; RENAULT; LARSEN).
Konjako regione kiekvienais metais vyksta konjako aukcionai (pirmasis prasidėjo 2006 metais).
Didieji gamintojai ( HENNESSY; REMY MARTIN; COURVOISIER; MARTELL) tęsia konkurenciją, išleisdami vis naujus savo kūrinius ir ribotais kiekiais bei įspūdinguose talpose. Kartais nuo jų neatsilieka ir mažesni konjako gamintojai (FRAPIN; HINE; DELAMAIN; MEUKOW ir kt.).
