Atgal

Laikotarpis nuo 1500 iki 1699

1515 – Angouleme miesto grafas Francois Valois tampa Prancūzijos karaliumi ir pasivadina save Francois I. Tapęs karaliumi jis priima naujų mokestinių privilegijų savo gimtam miestui Cognac ir patvirtina senasias.

1517 – tai pirmoji data kuomet oficialiai tarptauninėje prekyboje minimas brendis, t.y. kai pirmoji statinė „a barrique d’eau ardent“ buvo išplukdyta iš Bordeaux. Iš La Rochelle uosto pirmieji brendžio išsiuntimai / pardavimai buvo aprašyti 1549 metais – „quatre barriques d’eau-de-vie- bonne et marchande“ . Šaltiniai teigia, kad 1571 metais minimas kažkoks Jehan Serazin, kuris buvo įvardintas kaip eau-de-vie gamintojas bei pardavėjas.

1519 – Alzaso armijos chirurgas parašo knygą apie distiliaciją („Das Buch zu Destillieren), kurioje rekomenduoja ir aprašo apie „aqua vitae composita“ kaip Goskonės vyno, žolelių ir brendžio mišinį. 

1526 – Sugrįžęs iš nelaisvės Madride, Francois I įkuria Šventąją lygą, dar kitaip vadinamą Cognac lygą, pagal kurią susivienijo Popiežius, Anglijos Karalius, Milanas, Venecija, Florencija ir Genuja prieš Ispanijos karalių Karolį V-ąjį.

1549 – pirmieji eau-de-vie (brendžio) pardavimai statinėse ir La Rochele uosto

XVI – XVIII a. Prancūzijos kalvinistų – HUGENOTŲ (pranc. Huguenots) ir katalikų kovos laikotarpis. Šį kalvinistų tikėjimą  praktikavo pietų Prancūzijos kilmingoji dvasininkija ir feodalai didikai bei nemažai miestiečių. Dalis miestų buržuazijos ir amatininkų tapo hugenotais ir šiaurės Prancūzijoje. Kova tarp jų ir katalikų virto karais, kurių metu 1572 m. įvyko didelės hugenotų žudynės, vadinamos Baltramiejaus naktimi. 1562 – 1598 vyko žiaurūs religiniai karai tarp katalikų ir hugenotų. Daugelis pastarųjų gyveno La Rochelėje, todėl Konjako regionas buvo viena iš didžiųjų susirėmimų vietų. Pabaigą religiniams karams tapo Karaliaus HENRIKO IV įsakymas, kuriuo buvo garantuota hugenotams religijos pasirinkimo teisė. 1628 metais kardinolas Rišelje užima hugenotų valdomą La Rochelės miestą, todėl Konjako miesto gyventojai priima pabėgėlius. Tų dienų vienas iš didvyrių yra žinomas kaip D’Artanjanas iš Aleksandro Diuma romanų herojus.

Hugenotų ir katalikų teises sulygino Didžioji Prancūzų revoliucija – laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789  iki 1794 m., nors kartais paskutiniai revoliucijos metai yra laikomi 1799 m., kai buvo įvesta Napoleono Bonaparto vienvaldystė.

XVa. – pilis CHATEAU DE PLASSAC pastatyta pagal pagal architekto Victor Louis sumanymą. Epernon hercogas buvo pirmasis jos savininkas. Tai laikoma pačia seniausia pilis Konjako regione. Daugiau kaip 200 metų iš šiai piliai priklausančių vynuogynų yra gaminamas konjakas Chateau de Plassac bei gaminamas konjakas su prekiniu ženklu Compte Audoin de Dampierre Cognac.  Šiuo metu ši pilis priklauso vienai iš seniausių Prancūzijos aristokratų šeimų grafams Dampierre / Audoin ir Henri. Grafas Audoin de Dampierre šiuo metu yra savininkas ir jo vardo šampano namams.

1570 – Pagal Saint-Germain taikos sutartį Cognac miestas užima vieną iš keturių pirmųjų vietų Protestantų tarpe.

1589 – 1792 Prancūziją valdė Burbonų dinastija iki Pirmosios Prancūzijos Respublikos įkūrimo. Tai jų atstovai:

HENRI IV (1589 – 1610), Antoine de BOURBON, Navarre Karaliaus, sūnus

LOUIS XIII (1610 – 1643), HENRI IV sūnus

LOUIS XIV (1643 – 1715)

LOUIS XV (1715 – 1774)

LOUIS XVI (1774 – 1792) – valdė iki Prancūzijos revoliucijos 1792 09 21.

Henrikas IV Burbonas (1553.12.13 – 1610.03.14), Prancūzijos karalius (1589 -1610) yra taip pasakęs apie konjako vietovę:

„La Charente, le plus aimable fleuve de mon royaume“ , t.y. „Šarentė – gražiausia mano karalystės upė“.

XVIa. pabaiga – XVIIa. pradžia – atrandamas dvigubos distiliacijos būdas, kuris panaudojimas užgimsta Cognac mieste. Vyno tiekėjai Olandai, dėl ilgesnio išlaikymo ir transportavimo per jūrą patogumų, distiliuodavo vyną ir išgaudavo eau-de-vie (vynuogių spiritą).

1604 – pagal Pierre Martin-Civat (La monopole des eau-de-vie sous Henri IV, Paris, 1975) vienas Isaac Bernard sumokėjo nežinomą sumą valstybei už leidimą distiliuoti ir parduoti eaux-de-vie Prancūzijoje (miestai Tours, Poitou, Langedoc ir Guyenne).

1610 – baigęs karinę tarnybą į Segonzac miestą grįžta Marron Seigneur de La Croix (vėliau turintis titulą Chevalier de La Croix-Maron), kuris pradeda vystyti dvigubos distiliacijos metodą. Su tuo susijusi lyg ir legenda, pagal kurią sapne velnias patarė šiam ponui išdistiliuoti spiritą antrą kartą. Ir tai jis palygino su viskio distiliavimu 2 kartus. Taigi jis įsiklausė į sapną ir po kelerių metų eau-de-vie distiliavo 2 kartus ir taip distiliuoto eau-de-vie jis išpilstė į 2 statines ir jas perdavė vienuolynui vietovėje Renorville. Viena iš tų statinių su eau-de-vie vienuolyne prabuvo apie 15 metų kol sulaukė garbių svečių: SAINTES miesto Vyskupo vizito, ko pasekoje visi buvo sužavėti visiškai kitokiu brendžiu. Tai buvo viena iš priežąsčių kodėl brendis iš konjako regiono pradėtas distiliuoti 2 kartus ir brandinti jį statinėse. Šiuo metu dar yra likusios šios šeimos šaknys, kuri augina vynuoges, daro vyno distiliaciją ir gamina savo vardo konjaką daugiau kaip 400 metų.

1610 – 1643 Prancūziją valdė Burbonų monarchas Louis XIII (1601.09.27 – 1643.05.14), kuris tapo karaliumi sulaukęs tik 9 metų, kai mirė jo tėvas Henrikas IV. 

1610 – netoli Konjako miesto Cherves vietovėje Chateau Chesnel / savininkas Charles –Roch Chesnel/, žemės nuosavybė priklausė nuo 1505.  Pilies savininkai keitėsi atsižvelgiant į vedybas, tačiau apie 1760 metus jie perėjo Roffignac šeimos nuosavybėn. Roffignac šeima nuo 1885 metų pradėjo auginti vynuoges, o 1923 metais grafas Ferdinand Roffignac pradeda gaminti konjaką. Šiuo metu iš nuosavybėje esančių vynuogynų yra gaminamas Chateau Chesnel konjakas, o taip pat ir prekinis ženklas Comte Ferdinand de Roffignac.

1617 – du šimtai statinių su eau-de-vie pardavė prekybininkas is Tonnay-Charente Francois Bertrand

1624 – du Olandai: Van Der Boogvert ir Loo Dewijck įsteigia Tonnay-Charente pirmąją kompaniją („distillery“), atliekančią vyno distiliaciją.

1637 – Karalius Louis XIII nustato mokesčius prekybai distiliuotiems eau-de-vie.

1643 (balandžio 19d.) – įkurti vieni iš seniausių Konjako prekybos namų AUGIER Freres & Co, įkūrėjas Philippe AUGIER (gimęs 1615) – vietinis prekybininkas, kilęs iš Chateauneuf ir buvo vedęs Angouleme miesto buržuazijos atstovo dukrą Elizebeth Janssen. Philippe brolis Pierre AUGIER tuo metu buvo karaliaus prokuroras bei taip pat vertėsi konjako prekyba. Mirus Pierre AUGIER prie prekybos namų prisijungė kitas jo brolis Daniel AUGIER. Prekybos namai prekiavo ne tik konjaku, bet taip pat ir kitais maisto produktais (vieni iš jų buvo sūriai). Prekyba buvo vykdoma laivais su Olandija, Vokietija bei Anglija per Tonnay-Charente (miestelis šalia Rochefort). Pagal istorinius XVIIIa.  archyvus matyti, kad tuo metu prekybos namams vadovavo kitas Pierre Augier, kurie pasižymėjo kokybiško konjako prekyba. 1789m. kovo 23d. įvyko Prancūzijos generalinio III luomo asamblėja, į kurią buvo isrinktas Etienne Jean AUGIER ( 1735.01. – 1826.07.), kuris 1897 metais tapo Cognac miesto valdininku, o vėliau paskirtas į Šarantės departamento generalinę tarybą.

1988 metais AUGIER konjako namus nupirko MARTELL konjako namai. Šiuo metu AUGIER – tai tik gaminamo konjako prekinis ženklas.

1650 – vynuogių auginimu prasideda Paul Giraud  šeimos- kaip vynuogių augintojų- istorija, kuri nuo 1847 metų papildoma ir vynuogių distiliacija, t.y. spirito gamyba ir jo pardavimas kitiems konjako namams. Sekantis etapas  1976 – tai  pačių pagaminto konjako pardavimas su nuosavu vardu. Šiuo metu konjako namams vadovauja Paul Jean Giraud, perėmęs vadovavimą iš savo tėvo Paul Giraud. Paul Jean Giraud  – buvęs Konjako regiono nepriklausomų vynuogių augintojų asociacijos prezidentas. Šeimai šiuo metu priklauso 35 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione (Bouteville vietovė).

1651 – Frondiečiai (Franda – judėjimas Prancūzijoje prieš absoliutizmą) apgula Cognac miestą, bet šis išlieka ištikimas Prancūzijos karaliui ir viskas baigiasi pergale. Karalius Louis IV, atsidėkodamas už tai, suteikia naujų privilegijų miestui.

1678 – Anglijos laikraštis “The London Gazette” pirmą kartą pamini brendį  “Cogniacke brandy“.

1687 – Anglijoje pasirodo informacija, kad buvo parduota „76 pieces of Cnyack Brandy“, kas reiškė pagal to meto statinių dydžius, kad buvo parduota daugiau nei, kad 50 tūkst.litrų.

1697 – Prancūzijos karalius LOUIS XIV (Karaliaus LOUIS XIII sūnus), kuris valdė Prancūziją nuo 1643 iki 1715 metų, patvirtino FRAPIN šeimos dvarininkų herbą.

1697 – įkuriami prekybos konjaku namai GUY GAUTIER & Co. Istorija nežinoma.

XVII a. – anglų, airių, flamandų ir švedų prekeiviai  apsirūpina vynuogių spiritu (eau-de-vie), pagamintu iš Konjako regiono vynuogių, pirkdami jį konjako regiono uostuose bei transportuodami laivais į savo šalis.

1515 – Angouleme miesto grafas Francois Valois tampa Prancūzijos karaliumi ir pasivadina save Francois I. Tapęs karaliumi jis priima naujų mokestinių privilegijų savo gimtam miestui Cognac ir patvirtina senasias.

1517 – tai pirmoji data kuomet oficialiai tarptauninėje prekyboje minimas brendis, t.y. kai pirmoji statinė „a barrique d’eau ardent“ buvo išplukdyta iš Bordeaux. Iš La Rochelle uosto pirmieji brendžio išsiuntimai / pardavimai buvo aprašyti 1549 metais – „quatre barriques d’eau-de-vie- bonne et marchande“ . Šaltiniai teigia, kad 1571 metais minimas kažkoks Jehan Serazin, kuris buvo įvardintas kaip eau-de-vie gamintojas bei pardavėjas.

1519 – Alzaso armijos chirurgas parašo knygą apie distiliaciją („Das Buch zu Destillieren), kurioje rekomenduoja ir aprašo apie „aqua vitae composita“ kaip Goskonės vyno, žolelių ir brendžio mišinį. 

1526 – Sugrįžęs iš nelaisvės Madride, Francois I įkuria Šventąją lygą, dar kitaip vadinamą Cognac lygą, pagal kurią susivienijo Popiežius, Anglijos Karalius, Milanas, Venecija, Florencija ir Genuja prieš Ispanijos karalių Karolį V-ąjį.

1549 – pirmieji eau-de-vie (brendžio) pardavimai statinėse ir La Rochele uosto

XVI – XVIII a. Prancūzijos kalvinistų – HUGENOTŲ (pranc. Huguenots) ir katalikų kovos laikotarpis. Šį kalvinistų tikėjimą  praktikavo pietų Prancūzijos kilmingoji dvasininkija ir feodalai didikai bei nemažai miestiečių. Dalis miestų buržuazijos ir amatininkų tapo hugenotais ir šiaurės Prancūzijoje. Kova tarp jų ir katalikų virto karais, kurių metu 1572 m. įvyko didelės hugenotų žudynės, vadinamos Baltramiejaus naktimi. 1562 – 1598 vyko žiaurūs religiniai karai tarp katalikų ir hugenotų. Daugelis pastarųjų gyveno La Rochelėje, todėl Konjako regionas buvo viena iš didžiųjų susirėmimų vietų. Pabaigą religiniams karams tapo Karaliaus HENRIKO IV įsakymas, kuriuo buvo garantuota hugenotams religijos pasirinkimo teisė. 1628 metais kardinolas Rišelje užima hugenotų valdomą La Rochelės miestą, todėl Konjako miesto gyventojai priima pabėgėlius. Tų dienų vienas iš didvyrių yra žinomas kaip D’Artanjanas iš Aleksandro Diuma romanų herojus.

Hugenotų ir katalikų teises sulygino Didžioji Prancūzų revoliucija – laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789  iki 1794 m., nors kartais paskutiniai revoliucijos metai yra laikomi 1799 m., kai buvo įvesta Napoleono Bonaparto vienvaldystė.

XVa. – pilis CHATEAU DE PLASSAC pastatyta pagal pagal architekto Victor Louis sumanymą. Epernon hercogas buvo pirmasis jos savininkas. Tai laikoma pačia seniausia pilis Konjako regione. Daugiau kaip 200 metų iš šiai piliai priklausančių vynuogynų yra gaminamas konjakas Chateau de Plassac bei gaminamas konjakas su prekiniu ženklu Compte Audoin de Dampierre Cognac.  Šiuo metu ši pilis priklauso vienai iš seniausių Prancūzijos aristokratų šeimų grafams Dampierre / Audoin ir Henri. Grafas Audoin de Dampierre šiuo metu yra savininkas ir jo vardo šampano namams.

1570 – Pagal Saint-Germain taikos sutartį Cognac miestas užima vieną iš keturių pirmųjų vietų Protestantų tarpe.

1589 – 1792 Prancūziją valdė Burbonų dinastija iki Pirmosios Prancūzijos Respublikos įkūrimo. Tai jų atstovai:

HENRI IV (1589 – 1610), Antoine de BOURBON, Navarre Karaliaus, sūnus

LOUIS XIII (1610 – 1643), HENRI IV sūnus

LOUIS XIV (1643 – 1715)

LOUIS XV (1715 – 1774)

LOUIS XVI (1774 – 1792) – valdė iki Prancūzijos revoliucijos 1792 09 21.

Henrikas IV Burbonas (1553.12.13 – 1610.03.14), Prancūzijos karalius (1589 -1610) yra taip pasakęs apie konjako vietovę:

„La Charente, le plus aimable fleuve de mon royaume“ , t.y. „Šarentė – gražiausia mano karalystės upė“.

XVIa. pabaiga – XVIIa. pradžia – atrandamas dvigubos distiliacijos būdas, kuris panaudojimas užgimsta Cognac mieste. Vyno tiekėjai Olandai, dėl ilgesnio išlaikymo ir transportavimo per jūrą patogumų, distiliuodavo vyną ir išgaudavo eau-de-vie (vynuogių spiritą).

1604 – pagal Pierre Martin-Civat (La monopole des eau-de-vie sous Henri IV, Paris, 1975) vienas Isaac Bernard sumokėjo nežinomą sumą valstybei už leidimą distiliuoti ir parduoti eaux-de-vie Prancūzijoje (miestai Tours, Poitou, Langedoc ir Guyenne).

1610 – baigęs karinę tarnybą į Segonzac miestą grįžta Marron Seigneur de La Croix (vėliau turintis titulą Chevalier de La Croix-Maron), kuris pradeda vystyti dvigubos distiliacijos metodą. Su tuo susijusi lyg ir legenda, pagal kurią sapne velnias patarė šiam ponui išdistiliuoti spiritą antrą kartą. Ir tai jis palygino su viskio distiliavimu 2 kartus. Taigi jis įsiklausė į sapną ir po kelerių metų eau-de-vie distiliavo 2 kartus ir taip distiliuoto eau-de-vie jis išpilstė į 2 statines ir jas perdavė vienuolynui vietovėje Renorville. Viena iš tų statinių su eau-de-vie vienuolyne prabuvo apie 15 metų kol sulaukė garbių svečių: SAINTES miesto Vyskupo vizito, ko pasekoje visi buvo sužavėti visiškai kitokiu brendžiu. Tai buvo viena iš priežąsčių kodėl brendis iš konjako regiono pradėtas distiliuoti 2 kartus ir brandinti jį statinėse. Šiuo metu dar yra likusios šios šeimos šaknys, kuri augina vynuoges, daro vyno distiliaciją ir gamina savo vardo konjaką daugiau kaip 400 metų.

1610 – 1643 Prancūziją valdė Burbonų monarchas Louis XIII (1601.09.27 – 1643.05.14), kuris tapo karaliumi sulaukęs tik 9 metų, kai mirė jo tėvas Henrikas IV. 

1610 – netoli Konjako miesto Cherves vietovėje Chateau Chesnel / savininkas Charles –Roch Chesnel/, žemės nuosavybė priklausė nuo 1505.  Pilies savininkai keitėsi atsižvelgiant į vedybas, tačiau apie 1760 metus jie perėjo Roffignac šeimos nuosavybėn. Roffignac šeima nuo 1885 metų pradėjo auginti vynuoges, o 1923 metais grafas Ferdinand Roffignac pradeda gaminti konjaką. Šiuo metu iš nuosavybėje esančių vynuogynų yra gaminamas Chateau Chesnel konjakas, o taip pat ir prekinis ženklas Comte Ferdinand de Roffignac.

1617 – du šimtai statinių su eau-de-vie pardavė prekybininkas is Tonnay-Charente Francois Bertrand

1624 – du Olandai: Van Der Boogvert ir Loo Dewijck įsteigia Tonnay-Charente pirmąją kompaniją („distillery“), atliekančią vyno distiliaciją.

1637 – Karalius Louis XIII nustato mokesčius prekybai distiliuotiems eau-de-vie.

1643 (balandžio 19d.) – įkurti vieni iš seniausių Konjako prekybos namų AUGIER Freres & Co, įkūrėjas Philippe AUGIER (gimęs 1615) – vietinis prekybininkas, kilęs iš Chateauneuf ir buvo vedęs Angouleme miesto buržuazijos atstovo dukrą Elizebeth Janssen. Philippe brolis Pierre AUGIER tuo metu buvo karaliaus prokuroras bei taip pat vertėsi konjako prekyba. Mirus Pierre AUGIER prie prekybos namų prisijungė kitas jo brolis Daniel AUGIER. Prekybos namai prekiavo ne tik konjaku, bet taip pat ir kitais maisto produktais (vieni iš jų buvo sūriai). Prekyba buvo vykdoma laivais su Olandija, Vokietija bei Anglija per Tonnay-Charente (miestelis šalia Rochefort). Pagal istorinius XVIIIa.  archyvus matyti, kad tuo metu prekybos namams vadovavo kitas Pierre Augier, kurie pasižymėjo kokybiško konjako prekyba. 1789m. kovo 23d. įvyko Prancūzijos generalinio III luomo asamblėja, į kurią buvo isrinktas Etienne Jean AUGIER ( 1735.01. – 1826.07.), kuris 1897 metais tapo Cognac miesto valdininku, o vėliau paskirtas į Šarantės departamento generalinę tarybą.

1988 metais AUGIER konjako namus nupirko MARTELL konjako namai. Šiuo metu AUGIER – tai tik gaminamo konjako prekinis ženklas.

1650 – vynuogių auginimu prasideda Paul Giraud  šeimos- kaip vynuogių augintojų- istorija, kuri nuo 1847 metų papildoma ir vynuogių distiliacija, t.y. spirito gamyba ir jo pardavimas kitiems konjako namams. Sekantis etapas  1976 – tai  pačių pagaminto konjako pardavimas su nuosavu vardu. Šiuo metu konjako namams vadovauja Paul Jean Giraud, perėmęs vadovavimą iš savo tėvo Paul Giraud. Paul Jean Giraud  – buvęs Konjako regiono nepriklausomų vynuogių augintojų asociacijos prezidentas. Šeimai šiuo metu priklauso 35 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione (Bouteville vietovė).

1651 – Frondiečiai (Franda – judėjimas Prancūzijoje prieš absoliutizmą) apgula Cognac miestą, bet šis išlieka ištikimas Prancūzijos karaliui ir viskas baigiasi pergale. Karalius Louis IV, atsidėkodamas už tai, suteikia naujų privilegijų miestui.

1678 – Anglijos laikraštis “The London Gazette” pirmą kartą pamini brendį  “Cogniacke brandy“.

1687 – Anglijoje pasirodo informacija, kad buvo parduota „76 pieces of Cnyack Brandy“, kas reiškė pagal to meto statinių dydžius, kad buvo parduota daugiau nei, kad 50 tūkst.litrų.

1697 – Prancūzijos karalius LOUIS XIV (Karaliaus LOUIS XIII sūnus), kuris valdė Prancūziją nuo 1643 iki 1715 metų, patvirtino FRAPIN šeimos dvarininkų herbą.

1697 – įkuriami prekybos konjaku namai GUY GAUTIER & Co. Istorija nežinoma.

XVII a. – anglų, airių, flamandų ir švedų prekeiviai  apsirūpina vynuogių spiritu (eau-de-vie), pagamintu iš Konjako regiono vynuogių, pirkdami jį konjako regiono uostuose bei transportuodami laivais į savo šalis.

Apie autorių

Susiję įrašai

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *