1900 – dar labiau suintensyvėja Hennessy ir Martell tarpusavio bendradarbiavimo santykiai.
1907 – įkuriami konjako prekybos namai Eugene LAFONT & Co. Istorija nežinoma.
1900 – pirmieji Hennessy konjako namų XO kategorijos konjako pardavimai į Japoniją.
1901 – konjako namų Hennessy šeima įsigyja pilį – Chateau de Saint-Brice, kuri buvo pastatyta dar 1363m., tačiau ji buvo keletą kartų rekonstruojama XVI; XIXa.a. 1971m. pilis ir parkas pripažinti paveldo objektais.
1902 – Cognac miesto meru išrenkamas Georges Briand (1902-1912).
1905 – Abel Tesseron įsteigia konjako namus ir pradeda supirkinėti konjakus iš kitų konjako gamintojų ir įsigyja vynuogynus Grande Champagne ir Petite Champagne subregionuose. Vėliau konjako namų valdymą perima Guy Tesseron. Šiuo metu TESSERON konjako namams vadovauja trečios kartos atstovai Guy Tesseron sūnūs Alfred ir Gerrard. Jie nusprendžia nuo 2003 metų pradėti gaminti konjaką savo vardu – TESSERON. Alfred Tesseron dar yra ir Bordo regione esančių vyno gamintojų Chateau Pontet-Canet savininkas. Nuo 2005 metų konjako namuose pradeda dirbti ir ketvirtos kartos atstovė Melanie Tesseron.
1907 – įkuriami konjako prekybos namai J.LAFONT & Co. Šiuo metu tai prekinis ženklas, priklausantis finansinei grupei CCG (Compagnie Commerciale De Guynne), kuriai priklausanti Distillerie de Matha gamina konjakus MEUKOW ir kitus konjakus.
1907 – įkurimai konjako prekybos namai HENRI BEAUSOLEIL & C°.Istorija nežinoma.
1907 – MARTELL konjako namai savo konjakus klasifikuoja, atsižvelgiant į brandinimo amžių, nustatydami 8 lygius: žvaigždutės (X; XX; XXX); VO; VSO; VSOP; ESOP (brandinta statinėse daugiau kaip 40 metų) ir Extra (50 metų).
1907 – įkuriama profesionali eaux-de-vie varykla „Distillery CAMP ROMAN“, kuri pastaruoju metu gamina konjako žaliavą HENNESSY konjako namams (Bouilleur de Profession).
1909 – galutinai įteisinta, kad brendis pagamintas iš vynuogių Konjako regione, gali vadintis COGNAC.
1909 – oficialiai įteisinamos ir įstatymais nustatomos Konjako regiono šešios vietovės: GRANDE CHAMPAGNE; PETITE CHAMPAGNE; BORDERIES; FINS BOIS; BONS BOIS ir BOIS ORDINAIRES. Šis paskirstymas padarytas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus, kuriuos atliko geologas Henri Coquand dar 1860 metais.
1910 – HARDY konjako namuose pradeda dirbti namų įkūrėjo Antoine HARDY sūnus Valere Hardy, kuris valdė namus iki netikėtos mirties 1924 metais. Iš savo tėvo Valere verslą perėmė vienas iš penkių jo vaikų Armand HARDY, kuris vadovavo konjako namams iki 1957 metų. 1945 metais konjako namuose pradėjo dirbti trys iš šešių vaikų Armand sūnūs: Philippe, Jacques ir Francis, o prie jų 1955 metais prisijungė ir jų brolis Jean-Antoine Hardy.
1910 – konjako namai COURVOISIER pristatė savo konjaką NAPOLEON Fine Champagne Cognac.
1910 – praktiškai baigiasi viso eksportuojamo konjako pervežimas statinėse ir konjakas pardavinėjamas tik buteliuose.
1910 – REMY MARTIN (tuo metu pakeitė pavadinimą į E.Remy Martin & Co, kuris buvo iki 1918m.) konjako namai naudojo tokius savo konjako kategorijų žymėjimo simbolius, atsižvelgiant į brandinimo amžių: žvaigždutėmis (X; XX; XXX; XXXX); V.O; O.P.; V.O.P.; S.O.P.; V.S.O.P.; S.S.O.P.;P.O.S.. Turėjo ir kitus žymėjimus, t.y. iš kokių metų derliaus buvo pagamintas konjakas, pavyzdžiui: Grande Champagne 1834; Grande Champagne 1847; Grande Champagne 1858; Grande Champagne 1863; Fine Champagne 1863; Fine Champagne 1875; Fine Champagne 1893 ir kt.
1912 – MARTELL konjako namai / Edouard Martell / sukuria konjaką su prekiniu Cordon Bleu ženklu.
1912 – Cognac miesto meru išrenkamas Pascal Combeau, kuris buvo konjako prekybos namų COMBEAU šeimos narys (1912-1917).
1913 – įkuriami konjako prekybos namai A.CLANET. Istorija nežinoma.
1913 – CAMUS konjako namai, kompanijos įkūrimo 50 metų proga, sukuria (Edmon Camus) konjaką “JUBILEE“, kuris nuo 1982 metų yra pilstomas į krištolinį (Baccarat) grafiną ir parduodamas iki šiol.
1913 – įkuriami konjako prekybos namai MIGNARD FRERES. Istorija nežinoma.
1914 – prasideda I Pasaulinis karas. Konjakas pagamintas iš 1914 metų derliaus vadinamas „Moterų metų konjaku“. Pagal žuvusių Prancuzijos žmonių skaičių konjako regiono žmonių skaičius buvo vienas iš didžiausių (santykinis dydis).
1914 – Rusijoje įvesta Prohibicija arba priimtas sausasis įstatymas, kuris veikė iki 1925 metų.
1914 – Henry PEYRAT įsteigia konjako prekybos namus, kurie pirko konjako žaliavą iš vynuogių augintojų ir konjako gamintojų. 1948 metais valdymą perėmė Henry sūnus Jean Peyrat. 1968 metais kompanijoje pradeda dirbti Jean sūnus Henri, kuris vėliau ir perima valdymą. Šiuo metu konjako namuose dirba ir Henri sūnus Philippe. Ir šiuo metu neturi nuosavų vynuogynų, neatlieka distiliacijos, o tik perka ir brandina iš kitų perkamą konjako žaliavą. Šalia savo vardu gaminamo konjako, Peyrat specializuojasi Vintages konjakų gamyboje bei gamina konjaką prekiniu ženklu Apteekkarin Cognac, skirtą Skandinavijos rinkai.
1916 – mieste Jarnac (Žarnakas) gimė Francois Maurice Adrien Marie Mitterrand (1916 10 26 – 1996 01 08), Prancūzijos Prezidentas (1981-1995), ilgiausiai išbuvusiu prezidento poste (2 kadencijos – 14 metų). Mirė 1996.01.08d., yra palaidotas Jarnac miesto kapinėse.
1917 – Cognac miesto meru išrenkamas Henri Fichon, kuris buvo stiklo gamintojas (1917-1922).
1919 – JAV įvesta Prohibicija arba priimtas sausasis įstatymas, kuris veikė iki 1933 metų. Nors daug anksčiau kai kuriose valstijose buvo įvesti sausieji įstatymai, tačiau vėl buvo atšaukti (1846-1855). 1905 metais sausi įstatymai veikė 4 valstijose, 1912 – jau 9-iose, 1916 – jau 25-iose, kol nebuvo įvestas pilnai visoje valstijose 1919 metais.
1919 – įkuriami konjako prekybos namai BARON DE MONTIGNAC, turintys profesionalią daryklą Distillerie de Montignac.
1919 – konjako namai Courvoisier pradeda reklaminę akciją su užrašu „The brandy of NAPOLEON“, kadangi jie anksčiau buvo asocijuojami su Napoelonu III. Ir tai buvo daroma su intencija, kadangi Napoleon vardas reiškė kaip atitinkamo kokybės garantiją.
1920 – konjako namai HINE pristato Antique konjaką / konjako namams vadovavo Georges Thomas Hine (1881-1940).
1920 – mirus paskutiniam MARTELL šeimos tiesioginiam paveldėtojui Edouard MARTELL, konjako namų valdymą perima šeima iš Marten giminės – tai Firin – Martell šeimos atstovai: Paul Firin (1825-1978) vedė Marie Matildhe Martell (g.1832), kuriems gimė sūnus Rene Firino-Martell (1856-1906). Tai jo sūnus Maurice Firin – Martell (1897-1962) perėmė valdymą 1920 metais.
1920 – broliai Jacques DELAMAIN (1874-1953) ir Robert DELAMAIN (1879-1949) išperka iš ROULLET šeimos akcijas ir pakeičia konjako namų pavadinimą į DELAMAIN & Co.
1920 – DELAMAIN konjako namai pradeda ir iki šiol gamina konjaką „XO. Pale & Dry Cognac“.
1920 – Paul Vallein pradeda parduoti konjaką savo šeimos vardu, kai vynuogių augintojų šeimos istorija tęsiasi dar nuo 1791 metų, kai buvo įsigyti vynuogynai vietovėje Domaine des Forges. Šiuo metu VALLEIN – TERCINIER konjako namuose dirba šeimos atstovai Louis bei jos dukra Catherine. Nuo 1992 konjako namų platinimą atlieka tarptautinė Pierre Balmain kompanija.
1921 – Louis-Alexandre Marnier Lapostolle nuperka pilį Château de Bourg-Charente (pastatyta dar 1607 m.) šalia Jarnac miesto ir pradeda likerio Grand Marnier gamybą, kurio gamybai jie superka eau-de-vie iš vynuogių augintojų (šiuo metu jie yra pasaulyje penktoje vietoje pagal konjako spirito sunaudojimą). Jie gamina ir konjaką Marnier Lapostolle Cognac. Šiuo metu Grand Marnier kompanijai vadovauja Jacques Marnier Lapostolle, kuris yra VI kartos atstovas.
1921 – Monier šeima, kurios kaip vynuogių augintojų šaknys prasidėjo dar XVIIIa., pradejo gaminti konjaką savo šeimos vardu. 1993 metais pradėjo gaminti ir konjaką MONIER – FERRAND.
1921 – susikuria Union de la Viticulture et du Commerce.
1922 – konjako namai Hennessy ir Martell pasirašo tarpusavio sutartį, pagal kurią jie pasidalija pasaulį tarp jų abiejų (nustato supirkimo kainas iš vynuogių augintojų, pasidalina pasaulinėmis rinkomis bei pardavimo kainomis ir kt.). Pagal susitarimą Hennessy tenka JAV ir Tolimųjų Rytų rinkos, o Martell – JK rinka. Tuo metu abiejų šeimų nariai turėjo akcijas vieni pas kitus, buvo dar nuo ankstesnių laikų susiję ir giminystės ryšiais. Šie susitarimai buvo nutraukti 1954 metais, kuomet tai padarė BNIC (struktūra įkurta 1946 metais), kurie dar po 2 metų nustatė supirkimo kainų struktūrą.
1923 – Planat & Co konjako namai keičia pavadinimą į PIONNEAU & Co, kuriems tuo metu vadovauja Joseph Pionneau (1850-1932), po kurio mirties valdymą perima jo sūnus Jacques Pionneau (1891-1977). Paskutinieji Jacques Pionneau gyvenimo metai buvo labai sunkūs, todėl dar 1969 metais Michel Camus (1911-1985), būdamas labai draugiškuose santykiuose su Jacques Pionneau, perima šių konjako namų atsargas ir Pionneau & Co konjako namai sustabdo savo veiklą. Šiuo metu tai CAMUS konjako namų prekinis ženklas. 1969 metų proga CAMUS konjako namai išleidžia konjaką : Pionneau Cognac Vintage 1969 (išpilstytas 2004 metais, natūralus stiprumas 56,4 %, viso pagaminta 4848 buteliai).
1923 – konjako namų MONNET valdymą iš savo tėvo Jean Gabriel Monnet (1856 – 1939) perima Jean Omer Gabriel Monnet (1888-1879). Jo kompanijos atstovas Italijoje buvo Francisco Giannini, kuris buvo vedęs Silvia (1907 – …..). Jean Monnet pirmą kartą susitiko dailininkę Silvia 1929 metų rugpjūčio mėn. Paryžiuje, kuri 1934 metais išsiskyrė su vyru, priėmusi TSRS pilietybę ir tais pačiais metais ištėkėjo už Jean Monnet. Iš pirmos santuokos Silvia turėjo dukrą Anna (1931), o 1941 m. jiems gimė dukra Marriane. Prancūzijoje jie santuoką įteisino tik po jos pirmojo vyro Francisco mirties 1974 metais, o po 5 metų 1979 metais mirė Jean Monnet vadinamas „Europos tėvu“.
1924 – REMY MARTIN, pažymintys savo kompanijos 200 metų jubiliejų, pagamina ir pristato specialų konjaką. Tai metais Remy Martin konjako namų, kurie vos atsilaiko nuo bankroto, valdymą perima Andre RENAUD (1883- 1965), kuris 1919 metais vedė konjako gamintojo ir vieno iš didžiausio vynuogynų Grande Champagne subregione Pierre FRAPIN dukrą Marie. Andre Reanaud valdė Remy Martin konjako namus iki pat jo mirties 1965 metais.
1925 – įkuriamas Konjako miesto muziejus „Le Musee d’art et d’historie de Cognac“, pastate kuris buvo pastatytas dar 1838 metais ( savininkas buvo Leon Dupuy, kuris buvo konjako namų Otard Dupuy & Co bendrasavininkas).
1925 – įsteigiama statinių gamybos įmonė VICARD – tai šeimos valdoma ir šiuo metu tai pati didžiausia statinių gamybos įmonė Prancūzijoje (VICARD Cooperage tonnelerie). 2013 metais parduota Tonnellerie Cadus (21550 Ladoix Serrigny – FRANCE).
1926 – norvegas Jenson-Reidar Larsen, išpirkęs iš Jeseph Gautier valdomus konjako namus, įkuria LARSEN konjako namus. Vėliau yra įregistruojamas ir prekinis ženklas . Iki paskutinių pasikeitimų 2013m. konjako namams vadovo III kartos atstovas Frederic Larsen.
1927 – REMY MARTIN konjako namai pradeda gaminti V.S.O.P kategorijos konjaką, sumaišant spiritus, pagamintus iš skirtingų vietovių: Grande Champagne (55%) ir Petite Champagne (45%), kuris gaminamas iki šiol. Ir toks mišinys yra žymimas FINE CHAMPAGNE COGNAC.
1928 – patvirtinama, kad žodis FINE yra kaip apeliacijos dalis ir jis gali būti naudojamas tuomet kai konjakas yra pagaminamas iš vieno subregiono vynuogynų 100%, taip gali būti Fine Grande Champagne Cognac, Fine Borderies Cognac, Fine Fins Bois Cognac ir t.t.
1929– Cognac miesto meru išrenkamas Paul Firino-Martell anūkas Maurice Firino – Martell (1897-1962), kuris buvo konjako namų MARTELL šeimos narys, kuris buvo meru 1929-1932 metais ir vėliau dar kartą Cognac miesto meru laikotarpiu 1935-1945.
1931 – susikuria vynuogių augintojų kooperatyvas UNICOOP. Gamina konjakus kaip prekinius ženklus: Prince Hubert de Polignac (nuo 1947); Paul Boguse (nuo 1983); Chateau Gibeau ; Comte de la Fayette (nuo 1954) ; De Bonnefont (nuo 1965); Vigier Latour (nuo 1937); Roland; Count de Beaufort; Lauriac ir daugelį kitų. Tai didžiausias kooperatyvas, jungiantis virš 3500 vynuogių augintojų, kuriems priklauso 5500 ha vynuogynų, esančių visuose konjako regiono subregionuose.
1933 – HINE konjako namai pradeda eksportuoti konjaką į Amerikos rinką po „sauso“ įstatymo panaikinimo.
1934 – pradedama Courvoisier reklaminė kompanija susijusi su Napoleon vardu.
1934 – vynuogių augintojas Guy PAINTURAUD pradeda gaminti konjaką savo vardu. Šiuo metu namams priklauso 23 ha vynuogynų Grande Champagne subregione (šalia Segonzac miesto) ir jiems vadovauja IV kartos atstovas Jacques Painturaud bei du jo sūnūs Jean-Phillipe ir Emmanuel.
1935 – išleidžiama konjako namų DELAMAIN atstovo Robert Delamain (1879.11.22-1949.01.01) parašyta knyga “L’Histoire du Cognac”.
1935 – Išleidžiamas įstatymas, kurio nustatoma, kad konjako žaliava eau-de-vie turi būti distiliuota 2 kartus.
1936 – gegužės 15 d. galutinai sudaromas detalus Konjako regiono ir juose esančių vynuogynų pasiskirstymo pagal vietoves žemėlapis.
1936 – gegužės 15 d. nustatomas privalomas AOC žymėjimas: Grande Champagne Cognac; Petite Champagne Cognac; Borderies Cognac; Fins Bois Cognac; Bons Bois Cognac; Cognac.
1936 – gegužės 15 d. papildomas AOC žymėjimas: Fine Champagne (maišytas spiritas, pagamintas iš vynuogių užaugintų Grande Champagne ir Petite Champagne).
1936 – gegužės 15d. nustatoma, kad konjako gamybai gali būti naudojamos tik baltos vynuogės ir kokios yra vynuogių veislės bei jų proporcijos. Šios nuostatos buvo pildomos ir keičiamos 1938 metais bei 1971 metais.
1936 – Remy Martin konjako namai pirmą kartą pristato savo konjaką Louis XIII krištoliniame Baccarat grafine.
1936 – konjako namai HINE pristato Famile Reserve konjaką / konjako namams vadovavo Francois Thomas Hine (1908-1983).
1937 – Konjako regione apsilanko 200 spiritinių gėrimų atstovų iš JAV.
1938 – papildoma AOC Fine Champagne apibrėžimas, pagal kurį taip gali vadintis tik konjakas, kurio sumaišymui yra naudojama daugiau kaip 50% eau-de-vie, pagaminto iš Grande Champagne subregiono, o likusi dalis iš Petite Champagne subregiono.
1939 – gimė Bernard Thomas HINE VI kartos atstovas, šiuo metu jis yra konjako namų ambasadorius, nors konjako namai jau nepriklauso šeimai.
1940 (birželis) – 1944 (rugsėjis) Konjako regioną okupavo Vokietija, kurios vietininkas atsakingas už šį regioną buvo Gustav Klaebisch, gimęs Cognac mieste. Jo šeimos nariai po I Pasaulinio karo turėjo didelę dalį konjako namų MEUKOW akcijų. O Gustav brolis Oto buvo oficialus konjako namų MARTELL nuo 1923. Šiuo laikotarpiu Cognac miesto meru buvo Paul Firino – Martell (išrinktas dar 1935 metais, o kadenciją baigė 1945 metais).
1940 – Vokietija paima iš konjako gamintojų virš 8,5 mln. butelių konjako savo armijos poreikiams, kai tuo tarpu visas eksportas sudarė 41,6 mln. butelių.
1940 – konjaką savo vardu pradeda gaminti DOMAINE DES BRISSONS DE LAAGE, kurių šeimos nariai yra vynuogiu augintojai nuo 1731. Šiuo metu šeimai priklauso 80 ha vynuogynų, esančių Petite Champagne subregione (vietovė Domaine des Brissons de Large). Gaminamas konjakas šios vietovės pavadinimu. Konjako namams SARL Bertrand & Fils vadovauja Jean-Francois Bertrand.
1941 – Raymond Ragnaud, atsiskyręs nuo savo brolio Marcel Ragnaud po jų tėvo mirties, įsteigė konjako namus RAYMOND RAGNAUD, parėmęs 6 ha vynuogynų Grande Champagne subregione. Po jo mirties 1963 metais, konjako namų valdymą perima jo žmona, padedant Francoise Bricq and Jean-Marie Ragnaud. Šeimai priklauso 47 ha vynuogynų, esančių vietovėse Hauteneuve ir Chez Cormier (Ambleville miestelis).
1942 – vietovėje Juillac Le Coq vynuogių augintojai, turintys nuosavybėje Le Foucaudat vynuogynus /22 ha/, pradeda gaminti konjaką/ vynuogių auginimas, vyno gamyba, eaux-de-vie distiliavimas ir brandinimas/ vietovės vardu. Šiuo metu šie konjako namai priklauso kompanijai Euronegoce, kurie supirkdami konjako žaliavą iš vynuogių augintojų, gamina be Domaine du Foucaudat konjako ir kitus prekinius ženklus, kaip PASQUINET Cognac; Grand Bouquet Cognac; Gold Tiger.
1945 – konjakus savo vardu pradeda pardavinėti šeima NORMANDIN-MERCIER, kurių šeimos šaknys kaip vynuogių augintojų siekia 1872. Šiuo metu tai yra konjako namai, kurie neturi nuosavų vynuogynų bei nedistiliuojantys eaux-de-vie. Jie perka eaux-de-vie iš vynuogių augintojų turinčių vynuogynus Grande Champagne ir Petite Champagne subregionuose ir brandina savo rūsiuose. Namams vadovauja Edouard, Jean-Marie and Audrey NORMANDIN ir jų buveinė Chateau de la Peraudiere yra netoli La Rochele miesto – vietovė Dompierre Sur Mer.
1945 – konjako namai Otard Dupuy keičia pavadinimą į OTARD Cognac.
1946 – Robert Hine (1912-1994) vystydamas konjakų pardavimą, išvysto labai plačią pasaulinio mąsto reklaminę HINE konjakų kompaniją.
1946 (vasario 20d.) -Prancūzijos Nacionalinės ekonomikos ir finansų bei Žemės ūkio ministrai nustato eaux-de-vie amžiaus kontrolės reglamentą, kuris privalomas visiems gaminantiems, laikantiems /brandinantiems bei prekiaujantiems konjaku. Pagal šį reglamentą visi subjektai privalėjo pateikti Nacionaliniam biurui, kurio buveinė buvo Cognac mieste, ataskaitą apie eaux-de-vie likučius 1946m. kovo 1d. būklei pagal tūrį bei alkoholio koncentraciją, atsižvelgiant į eaux-de-vie pagaminimo derliaus metus: 1) 1945m. derliaus; 2) 1944m. derliaus; 1943m. derliaus bei 4) ankstesnių derliaus metų, pavadindami kiekvienus metus „sąskaitomis“. Prekybininkai, norintys eksportuoti konjaką privalėjo ilgiau kaip 5 metus brandintiems konjakams atidaryti atitinkamų metų sąskaitas. Ir kiekvienais metais likučiai yra perrašomi iš vienos sąskaitos į kitą, tam kad būtų užtikrinta likučių kontrolė. Todėl kiekvienas eaux-de-vie laikytojas turėjo ant kiekvienos statinės užrašyti pagaminimo metus arba atidarytos atitinkamos metų sąskaitos numerį. Kiekvienas eksportuotojas privalėjo po patikrinimo šioje institucijoje gauti sertifikatą, kad parduodami konjakai yra ne jaunesni kaip trijų metų amžiaus.
BNIC.reglamentas.arrêté du 20 février 1946
1946 (liepos 9d.) – įkuriamas BNIC (pranc. „Bureau National Interprofessionnel Du Cognac“). Pirmasis direktorius buvo Maurice Hennessy (iki 1960).
1946 – šeimos Mery ūkis savo vardu pradeda gaminti konjaką, o šeimos kaip vynuogynių augintojų istorija prasidėjo dar 1851m. Vynuogynai (27 ha) yra Grande Champagne subregione (netoli miestelio Salle d’Angles).
1946 – konjaką savo vardu pradeda gaminti ORDONNEAU šeima, kuri yra vynuogiu augintojai nuo 1910. Šeimai priklauso 33 ha vynuogynų: Domaine de la Grolette (Borderies subregione). Ūkiui vadovauja Jacques Ordonneau.
1946 – konjaką savo vardu pradeda gaminti MENARD šeima, kurios kaip vynuogių augintojų šaknys siekia 1815 metus. Šeimai priklauso 80 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione.
1946 – atidaroma pirmoji pasaulyje duty-free parduotuvė Airijoje (Shannon miestas), prie šios sistemos daug prisidėjo Michel CAMUS.
1947 – HENNESSY konjako namai sukuria grafino XO kategorijos konjakui dizainą.
1948 – konjaką savo vardu pradeda gaminti THIERRY BONNIN, šiuo metu konjaką gamina IV kartos atstovai. Turi vynuogynus Fins Bois subregione (St Simeux, Le Maine Michaud).
1949 – Kinija uždraudžia bet kokių stipriųjų gėrimų, įskaitant ir konjako, importą. Draudimas galiojo apie 30 metų.
1900 – dar labiau suintensyvėja Hennessy ir Martell tarpusavio bendradarbiavimo santykiai.
1907 – įkuriami konjako prekybos namai Eugene LAFONT & Co. Istorija nežinoma.
1900 – pirmieji Hennessy konjako namų XO kategorijos konjako pardavimai į Japoniją.
1901 – konjako namų Hennessy šeima įsigyja pilį – Chateau de Saint-Brice, kuri buvo pastatyta dar 1363m., tačiau ji buvo keletą kartų rekonstruojama XVI; XIXa.a. 1971m. pilis ir parkas pripažinti paveldo objektais.
1902 – Cognac miesto meru išrenkamas Georges Briand (1902-1912).
1905 – Abel Tesseron įsteigia konjako namus ir pradeda supirkinėti konjakus iš kitų konjako gamintojų ir įsigyja vynuogynus Grande Champagne ir Petite Champagne subregionuose. Vėliau konjako namų valdymą perima Guy Tesseron. Šiuo metu TESSERON konjako namams vadovauja trečios kartos atstovai Guy Tesseron sūnūs Alfred ir Gerrard. Jie nusprendžia nuo 2003 metų pradėti gaminti konjaką savo vardu – TESSERON. Alfred Tesseron dar yra ir Bordo regione esančių vyno gamintojų Chateau Pontet-Canet savininkas. Nuo 2005 metų konjako namuose pradeda dirbti ir ketvirtos kartos atstovė Melanie Tesseron.
1907 – įkuriami konjako prekybos namai J.LAFONT & Co. Šiuo metu tai prekinis ženklas, priklausantis finansinei grupei CCG (Compagnie Commerciale De Guynne), kuriai priklausanti Distillerie de Matha gamina konjakus MEUKOW ir kitus konjakus.
1907 – įkurimai konjako prekybos namai HENRI BEAUSOLEIL & C°.Istorija nežinoma.
1907 – MARTELL konjako namai savo konjakus klasifikuoja, atsižvelgiant į brandinimo amžių, nustatydami 8 lygius: žvaigždutės (X; XX; XXX); VO; VSO; VSOP; ESOP (brandinta statinėse daugiau kaip 40 metų) ir Extra (50 metų).
1907 – įkuriama profesionali eaux-de-vie varykla „Distillery CAMP ROMAN“, kuri pastaruoju metu gamina konjako žaliavą HENNESSY konjako namams (Bouilleur de Profession).
1909 – galutinai įteisinta, kad brendis pagamintas iš vynuogių Konjako regione, gali vadintis COGNAC.
1909 – oficialiai įteisinamos ir įstatymais nustatomos Konjako regiono šešios vietovės: GRANDE CHAMPAGNE; PETITE CHAMPAGNE; BORDERIES; FINS BOIS; BONS BOIS ir BOIS ORDINAIRES. Šis paskirstymas padarytas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus, kuriuos atliko geologas Henri Coquand dar 1860 metais.
1910 – HARDY konjako namuose pradeda dirbti namų įkūrėjo Antoine HARDY sūnus Valere Hardy, kuris valdė namus iki netikėtos mirties 1924 metais. Iš savo tėvo Valere verslą perėmė vienas iš penkių jo vaikų Armand HARDY, kuris vadovavo konjako namams iki 1957 metų. 1945 metais konjako namuose pradėjo dirbti trys iš šešių vaikų Armand sūnūs: Philippe, Jacques ir Francis, o prie jų 1955 metais prisijungė ir jų brolis Jean-Antoine Hardy.
1910 – konjako namai COURVOISIER pristatė savo konjaką NAPOLEON Fine Champagne Cognac.
1910 – praktiškai baigiasi viso eksportuojamo konjako pervežimas statinėse ir konjakas pardavinėjamas tik buteliuose.
1910 – REMY MARTIN (tuo metu pakeitė pavadinimą į E.Remy Martin & Co, kuris buvo iki 1918m.) konjako namai naudojo tokius savo konjako kategorijų žymėjimo simbolius, atsižvelgiant į brandinimo amžių: žvaigždutėmis (X; XX; XXX; XXXX); V.O; O.P.; V.O.P.; S.O.P.; V.S.O.P.; S.S.O.P.;P.O.S.. Turėjo ir kitus žymėjimus, t.y. iš kokių metų derliaus buvo pagamintas konjakas, pavyzdžiui: Grande Champagne 1834; Grande Champagne 1847; Grande Champagne 1858; Grande Champagne 1863; Fine Champagne 1863; Fine Champagne 1875; Fine Champagne 1893 ir kt.
1912 – MARTELL konjako namai / Edouard Martell / sukuria konjaką su prekiniu Cordon Bleu ženklu.
1912 – Cognac miesto meru išrenkamas Pascal Combeau, kuris buvo konjako prekybos namų COMBEAU šeimos narys (1912-1917).
1913 – įkuriami konjako prekybos namai A.CLANET. Istorija nežinoma.
1913 – CAMUS konjako namai, kompanijos įkūrimo 50 metų proga, sukuria (Edmon Camus) konjaką “JUBILEE“, kuris nuo 1982 metų yra pilstomas į krištolinį (Baccarat) grafiną ir parduodamas iki šiol.
1913 – įkuriami konjako prekybos namai MIGNARD FRERES. Istorija nežinoma.
1914 – prasideda I Pasaulinis karas. Konjakas pagamintas iš 1914 metų derliaus vadinamas „Moterų metų konjaku“. Pagal žuvusių Prancuzijos žmonių skaičių konjako regiono žmonių skaičius buvo vienas iš didžiausių (santykinis dydis).
1914 – Rusijoje įvesta Prohibicija arba priimtas sausasis įstatymas, kuris veikė iki 1925 metų.
1914 – Henry PEYRAT įsteigia konjako prekybos namus, kurie pirko konjako žaliavą iš vynuogių augintojų ir konjako gamintojų. 1948 metais valdymą perėmė Henry sūnus Jean Peyrat. 1968 metais kompanijoje pradeda dirbti Jean sūnus Henri, kuris vėliau ir perima valdymą. Šiuo metu konjako namuose dirba ir Henri sūnus Philippe. Ir šiuo metu neturi nuosavų vynuogynų, neatlieka distiliacijos, o tik perka ir brandina iš kitų perkamą konjako žaliavą. Šalia savo vardu gaminamo konjako, Peyrat specializuojasi Vintages konjakų gamyboje bei gamina konjaką prekiniu ženklu Apteekkarin Cognac, skirtą Skandinavijos rinkai.
1916 – mieste Jarnac (Žarnakas) gimė Francois Maurice Adrien Marie Mitterrand (1916 10 26 – 1996 01 08), Prancūzijos Prezidentas (1981-1995), ilgiausiai išbuvusiu prezidento poste (2 kadencijos – 14 metų). Mirė 1996.01.08d., yra palaidotas Jarnac miesto kapinėse.
1917 – Cognac miesto meru išrenkamas Henri Fichon, kuris buvo stiklo gamintojas (1917-1922).
1919 – JAV įvesta Prohibicija arba priimtas sausasis įstatymas, kuris veikė iki 1933 metų. Nors daug anksčiau kai kuriose valstijose buvo įvesti sausieji įstatymai, tačiau vėl buvo atšaukti (1846-1855). 1905 metais sausi įstatymai veikė 4 valstijose, 1912 – jau 9-iose, 1916 – jau 25-iose, kol nebuvo įvestas pilnai visoje valstijose 1919 metais.
1919 – įkuriami konjako prekybos namai BARON DE MONTIGNAC, turintys profesionalią daryklą Distillerie de Montignac.
1919 – konjako namai Courvoisier pradeda reklaminę akciją su užrašu „The brandy of NAPOLEON“, kadangi jie anksčiau buvo asocijuojami su Napoelonu III. Ir tai buvo daroma su intencija, kadangi Napoleon vardas reiškė kaip atitinkamo kokybės garantiją.
1920 – konjako namai HINE pristato Antique konjaką / konjako namams vadovavo Georges Thomas Hine (1881-1940).
1920 – mirus paskutiniam MARTELL šeimos tiesioginiam paveldėtojui Edouard MARTELL, konjako namų valdymą perima šeima iš Marten giminės – tai Firin – Martell šeimos atstovai: Paul Firin (1825-1978) vedė Marie Matildhe Martell (g.1832), kuriems gimė sūnus Rene Firino-Martell (1856-1906). Tai jo sūnus Maurice Firin – Martell (1897-1962) perėmė valdymą 1920 metais.
1920 – broliai Jacques DELAMAIN (1874-1953) ir Robert DELAMAIN (1879-1949) išperka iš ROULLET šeimos akcijas ir pakeičia konjako namų pavadinimą į DELAMAIN & Co.
1920 – DELAMAIN konjako namai pradeda ir iki šiol gamina konjaką „XO. Pale & Dry Cognac“.
1920 – Paul Vallein pradeda parduoti konjaką savo šeimos vardu, kai vynuogių augintojų šeimos istorija tęsiasi dar nuo 1791 metų, kai buvo įsigyti vynuogynai vietovėje Domaine des Forges. Šiuo metu VALLEIN – TERCINIER konjako namuose dirba šeimos atstovai Louis bei jos dukra Catherine. Nuo 1992 konjako namų platinimą atlieka tarptautinė Pierre Balmain kompanija.
1921 – Louis-Alexandre Marnier Lapostolle nuperka pilį Château de Bourg-Charente (pastatyta dar 1607 m.) šalia Jarnac miesto ir pradeda likerio Grand Marnier gamybą, kurio gamybai jie superka eau-de-vie iš vynuogių augintojų (šiuo metu jie yra pasaulyje penktoje vietoje pagal konjako spirito sunaudojimą). Jie gamina ir konjaką Marnier Lapostolle Cognac. Šiuo metu Grand Marnier kompanijai vadovauja Jacques Marnier Lapostolle, kuris yra VI kartos atstovas.
1921 – Monier šeima, kurios kaip vynuogių augintojų šaknys prasidėjo dar XVIIIa., pradejo gaminti konjaką savo šeimos vardu. 1993 metais pradėjo gaminti ir konjaką MONIER – FERRAND.
1921 – susikuria Union de la Viticulture et du Commerce.
1922 – konjako namai Hennessy ir Martell pasirašo tarpusavio sutartį, pagal kurią jie pasidalija pasaulį tarp jų abiejų (nustato supirkimo kainas iš vynuogių augintojų, pasidalina pasaulinėmis rinkomis bei pardavimo kainomis ir kt.). Pagal susitarimą Hennessy tenka JAV ir Tolimųjų Rytų rinkos, o Martell – JK rinka. Tuo metu abiejų šeimų nariai turėjo akcijas vieni pas kitus, buvo dar nuo ankstesnių laikų susiję ir giminystės ryšiais. Šie susitarimai buvo nutraukti 1954 metais, kuomet tai padarė BNIC (struktūra įkurta 1946 metais), kurie dar po 2 metų nustatė supirkimo kainų struktūrą.
1923 – Planat & Co konjako namai keičia pavadinimą į PIONNEAU & Co, kuriems tuo metu vadovauja Joseph Pionneau (1850-1932), po kurio mirties valdymą perima jo sūnus Jacques Pionneau (1891-1977). Paskutinieji Jacques Pionneau gyvenimo metai buvo labai sunkūs, todėl dar 1969 metais Michel Camus (1911-1985), būdamas labai draugiškuose santykiuose su Jacques Pionneau, perima šių konjako namų atsargas ir Pionneau & Co konjako namai sustabdo savo veiklą. Šiuo metu tai CAMUS konjako namų prekinis ženklas. 1969 metų proga CAMUS konjako namai išleidžia konjaką : Pionneau Cognac Vintage 1969 (išpilstytas 2004 metais, natūralus stiprumas 56,4 %, viso pagaminta 4848 buteliai).
1923 – konjako namų MONNET valdymą iš savo tėvo Jean Gabriel Monnet (1856 – 1939) perima Jean Omer Gabriel Monnet (1888-1879). Jo kompanijos atstovas Italijoje buvo Francisco Giannini, kuris buvo vedęs Silvia (1907 – …..). Jean Monnet pirmą kartą susitiko dailininkę Silvia 1929 metų rugpjūčio mėn. Paryžiuje, kuri 1934 metais išsiskyrė su vyru, priėmusi TSRS pilietybę ir tais pačiais metais ištėkėjo už Jean Monnet. Iš pirmos santuokos Silvia turėjo dukrą Anna (1931), o 1941 m. jiems gimė dukra Marriane. Prancūzijoje jie santuoką įteisino tik po jos pirmojo vyro Francisco mirties 1974 metais, o po 5 metų 1979 metais mirė Jean Monnet vadinamas „Europos tėvu“.
1924 – REMY MARTIN, pažymintys savo kompanijos 200 metų jubiliejų, pagamina ir pristato specialų konjaką. Tai metais Remy Martin konjako namų, kurie vos atsilaiko nuo bankroto, valdymą perima Andre RENAUD (1883- 1965), kuris 1919 metais vedė konjako gamintojo ir vieno iš didžiausio vynuogynų Grande Champagne subregione Pierre FRAPIN dukrą Marie. Andre Reanaud valdė Remy Martin konjako namus iki pat jo mirties 1965 metais.
1925 – įkuriamas Konjako miesto muziejus „Le Musee d’art et d’historie de Cognac“, pastate kuris buvo pastatytas dar 1838 metais ( savininkas buvo Leon Dupuy, kuris buvo konjako namų Otard Dupuy & Co bendrasavininkas).
1925 – įsteigiama statinių gamybos įmonė VICARD – tai šeimos valdoma ir šiuo metu tai pati didžiausia statinių gamybos įmonė Prancūzijoje (VICARD Cooperage tonnelerie). 2013 metais parduota Tonnellerie Cadus (21550 Ladoix Serrigny – FRANCE).
1926 – norvegas Jenson-Reidar Larsen, išpirkęs iš Jeseph Gautier valdomus konjako namus, įkuria LARSEN konjako namus. Vėliau yra įregistruojamas ir prekinis ženklas . Iki paskutinių pasikeitimų 2013m. konjako namams vadovo III kartos atstovas Frederic Larsen.
1927 – REMY MARTIN konjako namai pradeda gaminti V.S.O.P kategorijos konjaką, sumaišant spiritus, pagamintus iš skirtingų vietovių: Grande Champagne (55%) ir Petite Champagne (45%), kuris gaminamas iki šiol. Ir toks mišinys yra žymimas FINE CHAMPAGNE COGNAC.
1928 – patvirtinama, kad žodis FINE yra kaip apeliacijos dalis ir jis gali būti naudojamas tuomet kai konjakas yra pagaminamas iš vieno subregiono vynuogynų 100%, taip gali būti Fine Grande Champagne Cognac, Fine Borderies Cognac, Fine Fins Bois Cognac ir t.t.
1929– Cognac miesto meru išrenkamas Paul Firino-Martell anūkas Maurice Firino – Martell (1897-1962), kuris buvo konjako namų MARTELL šeimos narys, kuris buvo meru 1929-1932 metais ir vėliau dar kartą Cognac miesto meru laikotarpiu 1935-1945.
1931 – susikuria vynuogių augintojų kooperatyvas UNICOOP. Gamina konjakus kaip prekinius ženklus: Prince Hubert de Polignac (nuo 1947); Paul Boguse (nuo 1983); Chateau Gibeau ; Comte de la Fayette (nuo 1954) ; De Bonnefont (nuo 1965); Vigier Latour (nuo 1937); Roland; Count de Beaufort; Lauriac ir daugelį kitų. Tai didžiausias kooperatyvas, jungiantis virš 3500 vynuogių augintojų, kuriems priklauso 5500 ha vynuogynų, esančių visuose konjako regiono subregionuose.
1933 – HINE konjako namai pradeda eksportuoti konjaką į Amerikos rinką po „sauso“ įstatymo panaikinimo.
1934 – pradedama Courvoisier reklaminė kompanija susijusi su Napoleon vardu.
1934 – vynuogių augintojas Guy PAINTURAUD pradeda gaminti konjaką savo vardu. Šiuo metu namams priklauso 23 ha vynuogynų Grande Champagne subregione (šalia Segonzac miesto) ir jiems vadovauja IV kartos atstovas Jacques Painturaud bei du jo sūnūs Jean-Phillipe ir Emmanuel.
1935 – išleidžiama konjako namų DELAMAIN atstovo Robert Delamain (1879.11.22-1949.01.01) parašyta knyga “L’Histoire du Cognac”.
1935 – Išleidžiamas įstatymas, kurio nustatoma, kad konjako žaliava eau-de-vie turi būti distiliuota 2 kartus.
1936 – gegužės 15 d. galutinai sudaromas detalus Konjako regiono ir juose esančių vynuogynų pasiskirstymo pagal vietoves žemėlapis.
1936 – gegužės 15 d. nustatomas privalomas AOC žymėjimas: Grande Champagne Cognac; Petite Champagne Cognac; Borderies Cognac; Fins Bois Cognac; Bons Bois Cognac; Cognac.
1936 – gegužės 15 d. papildomas AOC žymėjimas: Fine Champagne (maišytas spiritas, pagamintas iš vynuogių užaugintų Grande Champagne ir Petite Champagne).
1936 – gegužės 15d. nustatoma, kad konjako gamybai gali būti naudojamos tik baltos vynuogės ir kokios yra vynuogių veislės bei jų proporcijos. Šios nuostatos buvo pildomos ir keičiamos 1938 metais bei 1971 metais.
1936 – Remy Martin konjako namai pirmą kartą pristato savo konjaką Louis XIII krištoliniame Baccarat grafine.
1936 – konjako namai HINE pristato Famile Reserve konjaką / konjako namams vadovavo Francois Thomas Hine (1908-1983).
1937 – Konjako regione apsilanko 200 spiritinių gėrimų atstovų iš JAV.
1938 – papildoma AOC Fine Champagne apibrėžimas, pagal kurį taip gali vadintis tik konjakas, kurio sumaišymui yra naudojama daugiau kaip 50% eau-de-vie, pagaminto iš Grande Champagne subregiono, o likusi dalis iš Petite Champagne subregiono.
1939 – gimė Bernard Thomas HINE VI kartos atstovas, šiuo metu jis yra konjako namų ambasadorius, nors konjako namai jau nepriklauso šeimai.
1940 (birželis) – 1944 (rugsėjis) Konjako regioną okupavo Vokietija, kurios vietininkas atsakingas už šį regioną buvo Gustav Klaebisch, gimęs Cognac mieste. Jo šeimos nariai po I Pasaulinio karo turėjo didelę dalį konjako namų MEUKOW akcijų. O Gustav brolis Oto buvo oficialus konjako namų MARTELL nuo 1923. Šiuo laikotarpiu Cognac miesto meru buvo Paul Firino – Martell (išrinktas dar 1935 metais, o kadenciją baigė 1945 metais).
1940 – Vokietija paima iš konjako gamintojų virš 8,5 mln. butelių konjako savo armijos poreikiams, kai tuo tarpu visas eksportas sudarė 41,6 mln. butelių.
1940 – konjaką savo vardu pradeda gaminti DOMAINE DES BRISSONS DE LAAGE, kurių šeimos nariai yra vynuogiu augintojai nuo 1731. Šiuo metu šeimai priklauso 80 ha vynuogynų, esančių Petite Champagne subregione (vietovė Domaine des Brissons de Large). Gaminamas konjakas šios vietovės pavadinimu. Konjako namams SARL Bertrand & Fils vadovauja Jean-Francois Bertrand.
1941 – Raymond Ragnaud, atsiskyręs nuo savo brolio Marcel Ragnaud po jų tėvo mirties, įsteigė konjako namus RAYMOND RAGNAUD, parėmęs 6 ha vynuogynų Grande Champagne subregione. Po jo mirties 1963 metais, konjako namų valdymą perima jo žmona, padedant Francoise Bricq and Jean-Marie Ragnaud. Šeimai priklauso 47 ha vynuogynų, esančių vietovėse Hauteneuve ir Chez Cormier (Ambleville miestelis).
1942 – vietovėje Juillac Le Coq vynuogių augintojai, turintys nuosavybėje Le Foucaudat vynuogynus /22 ha/, pradeda gaminti konjaką/ vynuogių auginimas, vyno gamyba, eaux-de-vie distiliavimas ir brandinimas/ vietovės vardu. Šiuo metu šie konjako namai priklauso kompanijai Euronegoce, kurie supirkdami konjako žaliavą iš vynuogių augintojų, gamina be Domaine du Foucaudat konjako ir kitus prekinius ženklus, kaip PASQUINET Cognac; Grand Bouquet Cognac; Gold Tiger.
1945 – konjakus savo vardu pradeda pardavinėti šeima NORMANDIN-MERCIER, kurių šeimos šaknys kaip vynuogių augintojų siekia 1872. Šiuo metu tai yra konjako namai, kurie neturi nuosavų vynuogynų bei nedistiliuojantys eaux-de-vie. Jie perka eaux-de-vie iš vynuogių augintojų turinčių vynuogynus Grande Champagne ir Petite Champagne subregionuose ir brandina savo rūsiuose. Namams vadovauja Edouard, Jean-Marie and Audrey NORMANDIN ir jų buveinė Chateau de la Peraudiere yra netoli La Rochele miesto – vietovė Dompierre Sur Mer.
1945 – konjako namai Otard Dupuy keičia pavadinimą į OTARD Cognac.
1946 – Robert Hine (1912-1994) vystydamas konjakų pardavimą, išvysto labai plačią pasaulinio mąsto reklaminę HINE konjakų kompaniją.
1946 (vasario 20d.) -Prancūzijos Nacionalinės ekonomikos ir finansų bei Žemės ūkio ministrai nustato eaux-de-vie amžiaus kontrolės reglamentą, kuris privalomas visiems gaminantiems, laikantiems /brandinantiems bei prekiaujantiems konjaku. Pagal šį reglamentą visi subjektai privalėjo pateikti Nacionaliniam biurui, kurio buveinė buvo Cognac mieste, ataskaitą apie eaux-de-vie likučius 1946m. kovo 1d. būklei pagal tūrį bei alkoholio koncentraciją, atsižvelgiant į eaux-de-vie pagaminimo derliaus metus: 1) 1945m. derliaus; 2) 1944m. derliaus; 1943m. derliaus bei 4) ankstesnių derliaus metų, pavadindami kiekvienus metus „sąskaitomis“. Prekybininkai, norintys eksportuoti konjaką privalėjo ilgiau kaip 5 metus brandintiems konjakams atidaryti atitinkamų metų sąskaitas. Ir kiekvienais metais likučiai yra perrašomi iš vienos sąskaitos į kitą, tam kad būtų užtikrinta likučių kontrolė. Todėl kiekvienas eaux-de-vie laikytojas turėjo ant kiekvienos statinės užrašyti pagaminimo metus arba atidarytos atitinkamos metų sąskaitos numerį. Kiekvienas eksportuotojas privalėjo po patikrinimo šioje institucijoje gauti sertifikatą, kad parduodami konjakai yra ne jaunesni kaip trijų metų amžiaus.
BNIC.reglamentas.arrêté du 20 février 1946
1946 (liepos 9d.) – įkuriamas BNIC (pranc. „Bureau National Interprofessionnel Du Cognac“). Pirmasis direktorius buvo Maurice Hennessy (iki 1960).
1946 – šeimos Mery ūkis savo vardu pradeda gaminti konjaką, o šeimos kaip vynuogynių augintojų istorija prasidėjo dar 1851m. Vynuogynai (27 ha) yra Grande Champagne subregione (netoli miestelio Salle d’Angles).
1946 – konjaką savo vardu pradeda gaminti ORDONNEAU šeima, kuri yra vynuogiu augintojai nuo 1910. Šeimai priklauso 33 ha vynuogynų: Domaine de la Grolette (Borderies subregione). Ūkiui vadovauja Jacques Ordonneau.
1946 – konjaką savo vardu pradeda gaminti MENARD šeima, kurios kaip vynuogių augintojų šaknys siekia 1815 metus. Šeimai priklauso 80 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione.
1946 – atidaroma pirmoji pasaulyje duty-free parduotuvė Airijoje (Shannon miestas), prie šios sistemos daug prisidėjo Michel CAMUS.
1947 – HENNESSY konjako namai sukuria grafino XO kategorijos konjakui dizainą.
1948 – konjaką savo vardu pradeda gaminti THIERRY BONNIN, šiuo metu konjaką gamina IV kartos atstovai. Turi vynuogynus Fins Bois subregione (St Simeux, Le Maine Michaud).
1949 – Kinija uždraudžia bet kokių stipriųjų gėrimų, įskaitant ir konjako, importą. Draudimas galiojo apie 30 metų.
