1950 – HENNESSY konjako namai įsteigia vidaus kokybės kontrolės laboratoriją, kuri tikrina visą gaunamo derliaus ir eau-de-vie kokybę.
1950 – DELAMAIN konjako namai pradeda ir iki šiol gamina konjaką „VESPER“.
1951 – A.E.DOR konjako namams suteikiame išimtis, parduoti konjaką mažesniu stirprumu nei, kad 40%. Toks įstatymas įsigaliojo 1946 metais. Tai apskritai vienintelė išimtis, kuri buvo pritaikyta tik A.E.DOR ir tik kai kuriems šių namų turimiems rezervams: 1805; 1811; 1834; 1840; 1858; 1875; 1889 ir 1893 metais distiliuotiems eau-de-vie. Taigi A.E.DOR pagamino labai ribotą kiekį tokių konjakų, kaip:
1. 1805 Soleil d’Austerlitz Tres Vieille Grande Champagne Cognac (stiprumas 30%);
2. 1811 Roi de Rome Tres Vieille Grande Champagne Cognac (stiprumas 31%);
3. 1834 Prince Albert Tres Vieille Grande Champagne Cognac (stiprumas 30%);
4. 1840 Louis Philippe Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr.5 (stiprumas 34%);
5. 1858 Napoleon III Imperreur Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 4 (stiprumas 37%);
6. 1875 Prince Imperial Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 3 (stiprumas 36%);
7. 1889 Excellence Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 2 (stiprumas 35%);
8. 1893 Age D’Or Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 1 (stiprumas 36%).
1951 – pirmą kartą HINE konjako namai pateikia savo konjakus Kinijai.
1951 – COURVOISIER konjako namai pristato NAPOLEON kategorijos konjaką butelyje, vadinamą Josephine (pirma Napoleon I žmona) buteliu.
1952 – Anglijos karalienės Elžbietos II karūnacija, kurios metu buvo degustuojamas SEGUINOT konjako namų pagamintas iš 1916 metų derliaus konjakas. 2006 metais paminėtas karalienės 80 metų jubiliejus.
1952 – Roland Bru (verslininkas ir politinis Prancūzijos veikėjas – 1916.04.02 – 1997.10.06) nuperka Domaine De Moisans ir perima profesionalią eau-de-vie distiliaciją (Bouilleur de Profession) Distillerie Moisans, kuri tuo metu turėjo 35 ha vynuogynų Fins Bois regione. 2014 metais nuperka 10 ha vynuogynų Grande Champagne subregione. Gamina konjakus: Roland BRU (nuo 1960), DEAU (nuo 1999) ir Moisans. Dabartiniu metu kompanijos prezidentė yra Veronique Legaret (Roland Bru dukra).
1953 – apie 100 konjako regiono vynuogių augintojų, auginantys bendrai 230 ha vynuogynų, bet neturintys distiliavimo patirties, susijungę įsteigia kooperatyvą – profesionalią daryklą CAVE DU LIBOREAU, kurios paslaugomis jie ir naudojasi. Gaminamas ir konjakas prekiniu ženklu CALISINAS.
1953 – DELAMAIN konjako namai pristato rinkai savo naują konjaką „Grande Champagne VESPER“, kurį sukūrė Jean Delamain, Jacques Delamain sūnus.
1954 – Martell konjako namai įsigyja dvarą Domaine de Galienne, Borderies subregione su apie 92 ha vynuogynų.
1955 – Rusija (buvusi TSRS) atnaujina su kai kuriomis Europos valstybėmis mainų programas, kaip pavyzdžiui degtinės ir ikrų keitimąsi su įvairiais alkoholiniais gėrimais, parfumerijos gaminiais ir kt. Tokį pasiūlymą buvo gavę ir CAMUS konjako namai, tačiau jie jo atsisakė, nes turėjo karčią patirtį kuomet po revoliucijos prarado didžiulias skolas. Tačiau neilgam – iki 1959 metų.
1956 – MARTELL konjakai buvo pateikti per Monako princo Rainier ir mis Grace Kelly vestuves.
1957 – Frapin konjako namai paleidžia naują distileriją: Distillerie of Domaine Chateau Fontpinot.
1957 – sukurta Europos Ekonominė bendrija, kurios sukūrimo autorius Jean Monnet, tuometinis konjako namų MONNET & Co savininkas. Mokesčių sumažėjimas iš karto padidino konjako pardavimus.
1957 – po Armand HARDY mirties konjako namai pakeičia teisinę formą į ribotos atsakomybės kompaniją ir jos direktoriumi tampa Jacques Hardy, kuris valdė konjako namus iki 1999, kuomet jie pakeitė pavadinimą į HARDY Cognac (Ar tik ne tuomet juos nuperka kooperatyvas?).
1959 – CAMUS konjako namai gauna išskirtinas teises konjako pardavimui Rusijoje (buvusi TSRS) ir gauna išskirtines rusiškos degtinės platinimo Prancūzijoje teises.
1960 – BNIC nustato reglamentą pagal konjako brandinimo amžių, t.y. suskirsto konjaką kategorijas. Nebaigta.
1960 – BNIC direktoriumi paskiriamas Germain Siloret (iki 1968).
1960 – kooperatyvas UNICOOP nuperka konjako namus H.Mounier.
1960 – Distillerie Moisans pradeda gaminti konjaką prekiniu ženklu Roland Bru Cognac.
1962 – HINE konjako namai paskelbiami Anglijos Karališkos šeimos konjako tiekėjais.
1962 – BNIC uždraudžia pardavinėti Vintages konjakus, išskyrus tuos kurie buvo brandinami Anglijoje, ir kurie turėjo užrašą „early landed“. Ši uždraudimo taisyklė, nebuvo taikoma trims konjako gamintojams – tai DELAMAIN; HINE ir CROIZET, kadangi jie turėjo specialius rūsius, kurie buvo užrakinami 2 raktais, kurių vienu disponavo valdžios atstovai. Be to, visos jų vintages konjakų atsargos buvo apskaitomos su BNIC atstovų žinia. Šis uždraudimas galiojo iki 1987 metų, kuomet buvo nustatytos naujos vintages konjakų reglamentavimo taisyklės.
1963 – CAMUS konjako namai ir Michel CAMUS savo namų įsteigimo 100 metų proga pristato konjaką CELEBRATION Cognac (1863-1963).
1963 – CAMUS konjako namai pradeda pardavinėti konjaką, išpilstomą į puikaus dizaino butelius, pagamintus iš Limožo porceliano, kurie gaminami atitinkamomis serijomis: žymiausių pasaulio dailininkų kūriniais; istorinės datos; pasaulio futbolo čempionatai; istoriniai jubiliejai ir pan. Per visą laikotarpį sukurta virš 50 skirtingo dizaino porcelianinių butelių.
1964 – BNIC nustato reglamentą leidžiamas konjako spalvos priedų dydžius ir įdedamo cukraus kiekio ribas.
1964 – MARTELL konjako namai nuperka konjako namus JULES ROBIN bei jos brendžio BRIAND gamybos filialą.
1964 – Courvoisier konjako namus nuperka Canadian Hiram-Walker group.
1965 – Andre PETIT, vynuogių augintojas ir profesionalus distiliuotojas, pradėjo gaminti konjaką savo vardu. Šeimos istorija prasidėjo dar 1850 kuomet vynuogynus įsigijo ir pradėjo spirito distiliaciją Goulard šeima. Goulard šeimos dukrai ištekėjus už Albert Petit, 1921 pasikeitė ir pavadinimas. Nuo 1850 iki 1965 metų šeima parduodavo eaux-de-vie HENNESSY konjako namams. Šiuo metu konjako namams ANDRE PETIT vadovauja V kartos atstovas Jacques Petit.
1965 – konjako namai CAMUS nuperka konjako namus PLANAT.
1965 – Žurnalas „L’Equipe“ išrenka Cognac miestą kaip sportiškiausią Prancūzijos miestą. 1992 metais šis laimėjimas gaunamas antrą kartą.
1965 – Andre Heriard Dubreuil perima Remy Martin & Co valdymą iš Andre Renaud.
1967 – konjako namuose CAMUS pradeda dirbti Michel Camus sūnus Jean-Paul Camus, kuris perima šeimos valdymą 1977 metais.
1967 – Cognac BISQUIT nuperka Prancūzijos grupė Pernod-Ricard.
1968 – BNIC direktoriumi paskiriams Alfred-Jean Picard (iki 1981).
1968 – Otard konjako namai sukuria lašo formos butelį.
1969 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Remy COUILLEBAUD, kurio šeimos nariai yra vynuogiu augintojai nuo 1774. Šeimai Domaine De la Grolette priklauso 33 ha vynuogynų, esančių Fins Bois subregione (vietovė La Maine Ormeau Moulidars).
1969 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Monique ir Gerard DROUET, kurių šeimos kaip vynuogių augintojų pradžia prasidėjo dar 1848. Šiuo metu Drouet šeimai priklauso 74 akrai vynuogynų, iš kurių 70 % Grande champagne subregione ir 30% Petite Champagne subregione. Turi 2 distiliavimo apparatus, šiuo metu namams vadovauja Patrick Drouet.
1969 – įkuriama grupė CCG (Compagnie Commerciale De Guyenne). Jos įkūrėjas Michael Coste, kuris yra vienas iš žinomiausių ir turinčių didelę įtaką konjako istorijoje, kuris nupirko tokius konjako namus, kaip Meukow (dabar pagrindinis grupės konjakas), Lucien Foucauld, Brugerolle ir kt. Grupei priklauso ir kiti prekiniai ženklai (konjakas, brendis) tokie kaip: Rouyer Guillet; Moullon; Majos; Jacques Nicot; J.Favraud; Eug. Robin; Rois de France; Philippe Guillet; Cheval Soleil; Rochemont; Sauvion; Jules Courbet; Dufaur ir kt. Vienu iš steigėjų buvo Michael COSTE, kuris 2001 metais išleido knygą „Cognac, les cles de la fortune“. Šiuo metu šios grupės prezidentu yra jo sūnus Philippe COSTE, o viceprezidentu Leopold BRUGEOLLE anūkas Claude BRUGEROLLE.
1969 – krištolo gamintojas Baccarat kompanija sukuria pirmą krištolinį grafiną HARDY konjako namams, kuriam buvo suteiktas pavadintas „Cassino“. Jis buvo skirtas Japonijos rinkai.
1969 – CAMUS konjako namai pristato duty-free sistemai konjaką CAMUS NAPOLEON Vieille Reserve Cognac Limožo porceliano „knygose“, kurios susilaukė didelio pasisekimo. Vėliau buvo pristatomi kiti konjakai, išpilstyti į porceliano knygas, įvairiomis temomis ar skirtos kai kuriems įvykiams.
1969 – Rusijos (tuo metu TSRS) konjako importo rinką pasidalina 3 konjako gamintojai. Nutarę tarpusavyje nekonkuruoti jie sutaria, kad VS kategorijos konjaką tieks BISQUIT konjako namai; VSOP – MARTELL konjako namai ir Napoleon – CAMUS konjako namai.
1970 – REMY MARTIN konjako namai įsigyja ąžuolo statinių gamintojus: SEGUIN (įkurta 1870) ir MOREAU (įkurta 1838), kurie tampa kompanija SEGUIN MOREAU.
1970 – vynuogių augintojai, turintys vynuogynus šalia Segonzac miesto Grande Champagne subregione, pradeda gaminti konjaką savo vardu DOMAINE DU BREUIL DE SEGONZAC. Šiuo metu konjako namams vadovauja Marie ir Patrick Brillet, kuriems priklauso 57 ha vynuogynų, iš jų 48 ha skirti vynuogių skirtų konjako gamybai.
1970 – konjaką FRANCOIS PEYROT savo vardu pradeda gaminti Francois ir Gisele Peyrot, kurių šeimos nariai pradėjo auginti vynuoges dar nuo 1893, o eaux-de-vie distiliavimą pradėjo 1956. Šiuo metu šeima turi 25 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione (vietovė Les Bergeronnettes). Ūkyje dirba ir du jų sūnūs Patrick ir Stephane.
1970 – vynuogių augintojai Jean – Pierre Roux pradeda gaminti konjaką savo vietovės pavadinimu Domaine Castel – Sablons, šeimos istorija prasideda dar nuo 1879, kuomet šeima įsigijo vynuogynus ir pradėjo distiliuoti eaux-de-vie, tačiau savo vardu konjako negamino. Gamina konjakus: Castel-Sablons bei La Flame Des Anges.
1970 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Guilon-Painturaud šeima, kuri yra nepriklausomų vynuogių augintojų asociacijos narys. Kaip vynuogių augintojų šaknys siekia net 1610 metus. Šiuo metu vadovauja Valentin and Line Guillon-Painturaud. Šeimai priklauso 18 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione (Biard vietovė, šalia Segonzac miesto).
1970 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Guy LHERAUD šeima, kurios kaip vynuogių augintojų šaknys siekia 1639 metus, o kaip profesionalūs distiliuotojai pradėjo eau-de-vie distiliavimą 1881 metais. Šeimai priklauso 55 ha vynuogynų, esančių Petite Champagne subregione. Namams vadovauja Guy Lheraud ir jo sūnus Laurent Lheraud. Šeima turi sukaupusi didelius senų konjakų atsargas, kurias naudoja Vintages konjakų kūrimui, o taip pat gamina konjakus ir kitiems pasaulyje gerai žinomimes prekybos tinklams su atitinkamais prekiniais ženklais, kaip HEDIARD; HARROD‘S; LE RICHEMOND; DALLMAYR; PLOGER ir kt.
1971– HENNESSY konjako namai susijungia su Moet&Chandon bei Cristian Dior.
1971 – T.Hine konjako namus nuperka The distillers Company Limited (Škotija).
1971 – HENNESSY konjako namai įsteigia ąžuolo statinių gamybos įmonę TONNELLERIE
GARNIER (15.11.1971).
1971 – konjako namams DELAMAIN pradeda vadovauti Alain Braastad – Delamain (g. 1939), kurio tėvas Christian Braastad (1909 – 1991) Robert DELAMAIN dukrą France. 2000 metais Alain perleido konjako namų vadovavimą savo sūnėnui Patrick Peyrelongue.
1972 – HENNESSY konjako namai nuperka Taransaud statinių gamybos įmonę TARANSAUD TONNELLERIE, kuri buvo įsteigta dar 1672 metais (Juilles-le-Coq vietovė). Tuo metu įmonės gamybinės patalpos buvo šalia Konjako miesto vietovėje Merpins. 1976m. Jean TARANSAUD išleidžia knygą, « Le Livre de la Tonnellerie » (The Book of Barrel Making), kuri dar ir šiandien padeda dirbti šių dienų salygomis. Šios dvi Garnier ir Taransaud įmonės ne tik užtikrina Hennessy ąžuolo statinių poreikius, bet parduodamos geriausioms Bordeaux region vyno pilims, vyno gamintojams Kalifornijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje ir kt.
1972 – Pierre Voisin ir Olivier Blanc įkuria konjako namus LEOPOLD GOURMEL, kurie buvo pavadinti Pierre Voisin senelio Leopold Gourmel vardu. 1993 Olivier Blanc tampa vieninteliu savininku ir nutraukia konjako PIERRE VOISIN gamybą. 1999 pradeda gaminti konjaką prekiniu ženklu Jon BERTELSEN, skirtą Norvegijos rinkai ir pavadintą konjako pardavėjo vardu. Nuosavų vynuogynų neturi, tačiau juos nuomojasi Fins Bois regione, todėl vykdo visus konjako sukūrimui būtinus procesus iki išpilstymo į butelius.
1972 – Prancūzijoje atliktas administracinis paskirstymas: yra 22 regionai, kuriuose yra 96 departamentai: Paryžius (8 departamentai); Le Nord-Picardy (5 departam.)–Šiaurės Rytų; Champagne (4 departam)–Šiaurės Rytų; Alsace-Lorraine (6 departam.)–Šiaurės Rytų; Normandija (5 departam., iš jų Kalvadosas)– Vakarų; Bretanė (4 departam.)-Vakarų; Loire Valley (11 departam.)-Vakarų; Burgundija-Franche-Comte (8 departam.)-Centrinė; Centrinis kalnų masyvas (9 departam.)-Centrinė; Rhone Valley – French Alps (9 departam.)-Centrinė; Poitou-Charente (6 departam., iš jų: Charente, Charente–Maritime, Deux-Serves)- Pietvakarių; Perigorn, Quercy & Gascony (6 departam., iš jų: Dordogne)-Pietvakarių; Pirėnai (4 departam.)-Pietvakarių; Languedoc–Roussillon (4 departam.)-Pietų; Provence – Cote d’Azur (5 departam.)-Pietų; Corsica (2 departam.) – Pietų.
1972 – vynuogių augintojai Arrive pradeda gaminti konjaką su prekiniu ženklu CHATEAU BELLEVUE, kuris kilęs nuo pilies „Chateau de Bellevue“ pavadinimo. Šeimos kaip vynuogių augintojų istorija prasidejo nuo 1881. Šiuo metu konjako namams vadovauja Jean Guy ir Bruno ARRIVE.
1972 – konjaką savo vardu pradeda gaminti DEAU, kurių šeimos nariai yra vynuogiu augintojai nuo 1789. Šeimai priklauso vynuogynai Domaine du Chaillaud (St-Andre-de-Lidon miestelis).
1973 – konjaką savo vardu pradeda gaminti REMI LANDIER, kurių kaip vynuogių augintojų šaknys prasidėjo dar 1890. Šeimai priklauso dar 1940 metais nupirktas iš Benidiktinų vienuolyno pastatas Chais des Peres. Vadovauja Remi sūnūs Jean-Yves ir Alain Landier.
1974 – REMY MARTIN, pažymintys savo kompanijos 250 metų jubiliejų, pagamina konjaką Rémy Martin Collection 1724 – 1974 (250° Anniversaire) Cognac.
1974 – vynuogių augintojų ir spirito distiliuotojų Ragnaud šeima pradeda gaminti konjaką savo prekiniu ženklu RAYMOND RAGNAUD. Šeimos kaip vynuogių augintojų istorija prasidėjo dar 1860, įsigijus vynuogynus. 1920 Paul Ragnaud papildomai nupirko vynuogynus bei pilį Ambleville vietovėje, kur pradėjo distiliuoti spiritus. Nuo 1941 iki 1963 verslui vadovavo jo sūnus Raymond Ragnaud. Šiuo metu konjako namams vadovauja jo dukra Francoise Ragnaud-Bricq .
1974 – konjaką savo vardu pristato LOUIS BOURON, vynuogiu augintojai nuo 1832. Dabar konjako namų buveinė yra istorinėje pilyje Le Chateau de la Grande vietovėje Saint – Jean d‘Angely. Konjako namams priklauso vynuogynai esantys Petite Champagne; Borderies ir Fins Bois subregionuose (vietovės La Richonnerie; La Motte ir La Grande). Šiuo metu namams vadovauja Monique Parias (Louis Bouron anūkė) ir jos vyras.
1974 – konjaką savo vardu pristato PIERRE CROIZET, vynuogiu augintojai nuo 1793. Šiuo metu ūkiui vadovauja Elaine Croizet ir jos sūnus Pierre.
1974 – gaisras Martell konjako namuose sunaikina 12 tūkst. statinių konjako (eau-de-vie).
1950 – HENNESSY konjako namai įsteigia vidaus kokybės kontrolės laboratoriją, kuri tikrina visą gaunamo derliaus ir eau-de-vie kokybę.
1950 – DELAMAIN konjako namai pradeda ir iki šiol gamina konjaką „VESPER“.
1951 – A.E.DOR konjako namams suteikiame išimtis, parduoti konjaką mažesniu stirprumu nei, kad 40%. Toks įstatymas įsigaliojo 1946 metais. Tai apskritai vienintelė išimtis, kuri buvo pritaikyta tik A.E.DOR ir tik kai kuriems šių namų turimiems rezervams: 1805; 1811; 1834; 1840; 1858; 1875; 1889 ir 1893 metais distiliuotiems eau-de-vie. Taigi A.E.DOR pagamino labai ribotą kiekį tokių konjakų, kaip:
1. 1805 Soleil d’Austerlitz Tres Vieille Grande Champagne Cognac (stiprumas 30%);
2. 1811 Roi de Rome Tres Vieille Grande Champagne Cognac (stiprumas 31%);
3. 1834 Prince Albert Tres Vieille Grande Champagne Cognac (stiprumas 30%);
4. 1840 Louis Philippe Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr.5 (stiprumas 34%);
5. 1858 Napoleon III Imperreur Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 4 (stiprumas 37%);
6. 1875 Prince Imperial Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 3 (stiprumas 36%);
7. 1889 Excellence Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 2 (stiprumas 35%);
8. 1893 Age D’Or Tres Vieille Grande Champagne Cognac Reserve Nr. 1 (stiprumas 36%).
1951 – pirmą kartą HINE konjako namai pateikia savo konjakus Kinijai.
1951 – COURVOISIER konjako namai pristato NAPOLEON kategorijos konjaką butelyje, vadinamą Josephine (pirma Napoleon I žmona) buteliu.
1952 – Anglijos karalienės Elžbietos II karūnacija, kurios metu buvo degustuojamas SEGUINOT konjako namų pagamintas iš 1916 metų derliaus konjakas. 2006 metais paminėtas karalienės 80 metų jubiliejus.
1952 – Roland Bru (verslininkas ir politinis Prancūzijos veikėjas – 1916.04.02 – 1997.10.06) nuperka Domaine De Moisans ir perima profesionalią eau-de-vie distiliaciją (Bouilleur de Profession) Distillerie Moisans, kuri tuo metu turėjo 35 ha vynuogynų Fins Bois regione. 2014 metais nuperka 10 ha vynuogynų Grande Champagne subregione. Gamina konjakus: Roland BRU (nuo 1960), DEAU (nuo 1999) ir Moisans. Dabartiniu metu kompanijos prezidentė yra Veronique Legaret (Roland Bru dukra).
1953 – apie 100 konjako regiono vynuogių augintojų, auginantys bendrai 230 ha vynuogynų, bet neturintys distiliavimo patirties, susijungę įsteigia kooperatyvą – profesionalią daryklą CAVE DU LIBOREAU, kurios paslaugomis jie ir naudojasi. Gaminamas ir konjakas prekiniu ženklu CALISINAS.
1953 – DELAMAIN konjako namai pristato rinkai savo naują konjaką „Grande Champagne VESPER“, kurį sukūrė Jean Delamain, Jacques Delamain sūnus.
1954 – Martell konjako namai įsigyja dvarą Domaine de Galienne, Borderies subregione su apie 92 ha vynuogynų.
1955 – Rusija (buvusi TSRS) atnaujina su kai kuriomis Europos valstybėmis mainų programas, kaip pavyzdžiui degtinės ir ikrų keitimąsi su įvairiais alkoholiniais gėrimais, parfumerijos gaminiais ir kt. Tokį pasiūlymą buvo gavę ir CAMUS konjako namai, tačiau jie jo atsisakė, nes turėjo karčią patirtį kuomet po revoliucijos prarado didžiulias skolas. Tačiau neilgam – iki 1959 metų.
1956 – MARTELL konjakai buvo pateikti per Monako princo Rainier ir mis Grace Kelly vestuves.
1957 – Frapin konjako namai paleidžia naują distileriją: Distillerie of Domaine Chateau Fontpinot.
1957 – sukurta Europos Ekonominė bendrija, kurios sukūrimo autorius Jean Monnet, tuometinis konjako namų MONNET & Co savininkas. Mokesčių sumažėjimas iš karto padidino konjako pardavimus.
1957 – po Armand HARDY mirties konjako namai pakeičia teisinę formą į ribotos atsakomybės kompaniją ir jos direktoriumi tampa Jacques Hardy, kuris valdė konjako namus iki 1999, kuomet jie pakeitė pavadinimą į HARDY Cognac (Ar tik ne tuomet juos nuperka kooperatyvas?).
1959 – CAMUS konjako namai gauna išskirtinas teises konjako pardavimui Rusijoje (buvusi TSRS) ir gauna išskirtines rusiškos degtinės platinimo Prancūzijoje teises.
1960 – BNIC nustato reglamentą pagal konjako brandinimo amžių, t.y. suskirsto konjaką kategorijas. Nebaigta.
1960 – BNIC direktoriumi paskiriamas Germain Siloret (iki 1968).
1960 – kooperatyvas UNICOOP nuperka konjako namus H.Mounier.
1960 – Distillerie Moisans pradeda gaminti konjaką prekiniu ženklu Roland Bru Cognac.
1962 – HINE konjako namai paskelbiami Anglijos Karališkos šeimos konjako tiekėjais.
1962 – BNIC uždraudžia pardavinėti Vintages konjakus, išskyrus tuos kurie buvo brandinami Anglijoje, ir kurie turėjo užrašą „early landed“. Ši uždraudimo taisyklė, nebuvo taikoma trims konjako gamintojams – tai DELAMAIN; HINE ir CROIZET, kadangi jie turėjo specialius rūsius, kurie buvo užrakinami 2 raktais, kurių vienu disponavo valdžios atstovai. Be to, visos jų vintages konjakų atsargos buvo apskaitomos su BNIC atstovų žinia. Šis uždraudimas galiojo iki 1987 metų, kuomet buvo nustatytos naujos vintages konjakų reglamentavimo taisyklės.
1963 – CAMUS konjako namai ir Michel CAMUS savo namų įsteigimo 100 metų proga pristato konjaką CELEBRATION Cognac (1863-1963).
1963 – CAMUS konjako namai pradeda pardavinėti konjaką, išpilstomą į puikaus dizaino butelius, pagamintus iš Limožo porceliano, kurie gaminami atitinkamomis serijomis: žymiausių pasaulio dailininkų kūriniais; istorinės datos; pasaulio futbolo čempionatai; istoriniai jubiliejai ir pan. Per visą laikotarpį sukurta virš 50 skirtingo dizaino porcelianinių butelių.
1964 – BNIC nustato reglamentą leidžiamas konjako spalvos priedų dydžius ir įdedamo cukraus kiekio ribas.
1964 – MARTELL konjako namai nuperka konjako namus JULES ROBIN bei jos brendžio BRIAND gamybos filialą.
1964 – Courvoisier konjako namus nuperka Canadian Hiram-Walker group.
1965 – Andre PETIT, vynuogių augintojas ir profesionalus distiliuotojas, pradėjo gaminti konjaką savo vardu. Šeimos istorija prasidėjo dar 1850 kuomet vynuogynus įsigijo ir pradėjo spirito distiliaciją Goulard šeima. Goulard šeimos dukrai ištekėjus už Albert Petit, 1921 pasikeitė ir pavadinimas. Nuo 1850 iki 1965 metų šeima parduodavo eaux-de-vie HENNESSY konjako namams. Šiuo metu konjako namams ANDRE PETIT vadovauja V kartos atstovas Jacques Petit.
1965 – konjako namai CAMUS nuperka konjako namus PLANAT.
1965 – Žurnalas „L’Equipe“ išrenka Cognac miestą kaip sportiškiausią Prancūzijos miestą. 1992 metais šis laimėjimas gaunamas antrą kartą.
1965 – Andre Heriard Dubreuil perima Remy Martin & Co valdymą iš Andre Renaud.
1967 – konjako namuose CAMUS pradeda dirbti Michel Camus sūnus Jean-Paul Camus, kuris perima šeimos valdymą 1977 metais.
1967 – Cognac BISQUIT nuperka Prancūzijos grupė Pernod-Ricard.
1968 – BNIC direktoriumi paskiriams Alfred-Jean Picard (iki 1981).
1968 – Otard konjako namai sukuria lašo formos butelį.
1969 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Remy COUILLEBAUD, kurio šeimos nariai yra vynuogiu augintojai nuo 1774. Šeimai Domaine De la Grolette priklauso 33 ha vynuogynų, esančių Fins Bois subregione (vietovė La Maine Ormeau Moulidars).
1969 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Monique ir Gerard DROUET, kurių šeimos kaip vynuogių augintojų pradžia prasidėjo dar 1848. Šiuo metu Drouet šeimai priklauso 74 akrai vynuogynų, iš kurių 70 % Grande champagne subregione ir 30% Petite Champagne subregione. Turi 2 distiliavimo apparatus, šiuo metu namams vadovauja Patrick Drouet.
1969 – įkuriama grupė CCG (Compagnie Commerciale De Guyenne). Jos įkūrėjas Michael Coste, kuris yra vienas iš žinomiausių ir turinčių didelę įtaką konjako istorijoje, kuris nupirko tokius konjako namus, kaip Meukow (dabar pagrindinis grupės konjakas), Lucien Foucauld, Brugerolle ir kt. Grupei priklauso ir kiti prekiniai ženklai (konjakas, brendis) tokie kaip: Rouyer Guillet; Moullon; Majos; Jacques Nicot; J.Favraud; Eug. Robin; Rois de France; Philippe Guillet; Cheval Soleil; Rochemont; Sauvion; Jules Courbet; Dufaur ir kt. Vienu iš steigėjų buvo Michael COSTE, kuris 2001 metais išleido knygą „Cognac, les cles de la fortune“. Šiuo metu šios grupės prezidentu yra jo sūnus Philippe COSTE, o viceprezidentu Leopold BRUGEOLLE anūkas Claude BRUGEROLLE.
1969 – krištolo gamintojas Baccarat kompanija sukuria pirmą krištolinį grafiną HARDY konjako namams, kuriam buvo suteiktas pavadintas „Cassino“. Jis buvo skirtas Japonijos rinkai.
1969 – CAMUS konjako namai pristato duty-free sistemai konjaką CAMUS NAPOLEON Vieille Reserve Cognac Limožo porceliano „knygose“, kurios susilaukė didelio pasisekimo. Vėliau buvo pristatomi kiti konjakai, išpilstyti į porceliano knygas, įvairiomis temomis ar skirtos kai kuriems įvykiams.
1969 – Rusijos (tuo metu TSRS) konjako importo rinką pasidalina 3 konjako gamintojai. Nutarę tarpusavyje nekonkuruoti jie sutaria, kad VS kategorijos konjaką tieks BISQUIT konjako namai; VSOP – MARTELL konjako namai ir Napoleon – CAMUS konjako namai.
1970 – REMY MARTIN konjako namai įsigyja ąžuolo statinių gamintojus: SEGUIN (įkurta 1870) ir MOREAU (įkurta 1838), kurie tampa kompanija SEGUIN MOREAU.
1970 – vynuogių augintojai, turintys vynuogynus šalia Segonzac miesto Grande Champagne subregione, pradeda gaminti konjaką savo vardu DOMAINE DU BREUIL DE SEGONZAC. Šiuo metu konjako namams vadovauja Marie ir Patrick Brillet, kuriems priklauso 57 ha vynuogynų, iš jų 48 ha skirti vynuogių skirtų konjako gamybai.
1970 – konjaką FRANCOIS PEYROT savo vardu pradeda gaminti Francois ir Gisele Peyrot, kurių šeimos nariai pradėjo auginti vynuoges dar nuo 1893, o eaux-de-vie distiliavimą pradėjo 1956. Šiuo metu šeima turi 25 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione (vietovė Les Bergeronnettes). Ūkyje dirba ir du jų sūnūs Patrick ir Stephane.
1970 – vynuogių augintojai Jean – Pierre Roux pradeda gaminti konjaką savo vietovės pavadinimu Domaine Castel – Sablons, šeimos istorija prasideda dar nuo 1879, kuomet šeima įsigijo vynuogynus ir pradėjo distiliuoti eaux-de-vie, tačiau savo vardu konjako negamino. Gamina konjakus: Castel-Sablons bei La Flame Des Anges.
1970 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Guilon-Painturaud šeima, kuri yra nepriklausomų vynuogių augintojų asociacijos narys. Kaip vynuogių augintojų šaknys siekia net 1610 metus. Šiuo metu vadovauja Valentin and Line Guillon-Painturaud. Šeimai priklauso 18 ha vynuogynų, esančių Grande Champagne subregione (Biard vietovė, šalia Segonzac miesto).
1970 – konjaką savo vardu pradeda gaminti Guy LHERAUD šeima, kurios kaip vynuogių augintojų šaknys siekia 1639 metus, o kaip profesionalūs distiliuotojai pradėjo eau-de-vie distiliavimą 1881 metais. Šeimai priklauso 55 ha vynuogynų, esančių Petite Champagne subregione. Namams vadovauja Guy Lheraud ir jo sūnus Laurent Lheraud. Šeima turi sukaupusi didelius senų konjakų atsargas, kurias naudoja Vintages konjakų kūrimui, o taip pat gamina konjakus ir kitiems pasaulyje gerai žinomimes prekybos tinklams su atitinkamais prekiniais ženklais, kaip HEDIARD; HARROD‘S; LE RICHEMOND; DALLMAYR; PLOGER ir kt.
1971– HENNESSY konjako namai susijungia su Moet&Chandon bei Cristian Dior.
1971 – T.Hine konjako namus nuperka The distillers Company Limited (Škotija).
1971 – HENNESSY konjako namai įsteigia ąžuolo statinių gamybos įmonę TONNELLERIE
GARNIER (15.11.1971).
1971 – konjako namams DELAMAIN pradeda vadovauti Alain Braastad – Delamain (g. 1939), kurio tėvas Christian Braastad (1909 – 1991) Robert DELAMAIN dukrą France. 2000 metais Alain perleido konjako namų vadovavimą savo sūnėnui Patrick Peyrelongue.
1972 – HENNESSY konjako namai nuperka Taransaud statinių gamybos įmonę TARANSAUD TONNELLERIE, kuri buvo įsteigta dar 1672 metais (Juilles-le-Coq vietovė). Tuo metu įmonės gamybinės patalpos buvo šalia Konjako miesto vietovėje Merpins. 1976m. Jean TARANSAUD išleidžia knygą, « Le Livre de la Tonnellerie » (The Book of Barrel Making), kuri dar ir šiandien padeda dirbti šių dienų salygomis. Šios dvi Garnier ir Taransaud įmonės ne tik užtikrina Hennessy ąžuolo statinių poreikius, bet parduodamos geriausioms Bordeaux region vyno pilims, vyno gamintojams Kalifornijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje ir kt.
1972 – Pierre Voisin ir Olivier Blanc įkuria konjako namus LEOPOLD GOURMEL, kurie buvo pavadinti Pierre Voisin senelio Leopold Gourmel vardu. 1993 Olivier Blanc tampa vieninteliu savininku ir nutraukia konjako PIERRE VOISIN gamybą. 1999 pradeda gaminti konjaką prekiniu ženklu Jon BERTELSEN, skirtą Norvegijos rinkai ir pavadintą konjako pardavėjo vardu. Nuosavų vynuogynų neturi, tačiau juos nuomojasi Fins Bois regione, todėl vykdo visus konjako sukūrimui būtinus procesus iki išpilstymo į butelius.
1972 – Prancūzijoje atliktas administracinis paskirstymas: yra 22 regionai, kuriuose yra 96 departamentai: Paryžius (8 departamentai); Le Nord-Picardy (5 departam.)–Šiaurės Rytų; Champagne (4 departam)–Šiaurės Rytų; Alsace-Lorraine (6 departam.)–Šiaurės Rytų; Normandija (5 departam., iš jų Kalvadosas)– Vakarų; Bretanė (4 departam.)-Vakarų; Loire Valley (11 departam.)-Vakarų; Burgundija-Franche-Comte (8 departam.)-Centrinė; Centrinis kalnų masyvas (9 departam.)-Centrinė; Rhone Valley – French Alps (9 departam.)-Centrinė; Poitou-Charente (6 departam., iš jų: Charente, Charente–Maritime, Deux-Serves)- Pietvakarių; Perigorn, Quercy & Gascony (6 departam., iš jų: Dordogne)-Pietvakarių; Pirėnai (4 departam.)-Pietvakarių; Languedoc–Roussillon (4 departam.)-Pietų; Provence – Cote d’Azur (5 departam.)-Pietų; Corsica (2 departam.) – Pietų.
1972 – vynuogių augintojai Arrive pradeda gaminti konjaką su prekiniu ženklu CHATEAU BELLEVUE, kuris kilęs nuo pilies „Chateau de Bellevue“ pavadinimo. Šeimos kaip vynuogių augintojų istorija prasidejo nuo 1881. Šiuo metu konjako namams vadovauja Jean Guy ir Bruno ARRIVE.
1972 – konjaką savo vardu pradeda gaminti DEAU, kurių šeimos nariai yra vynuogiu augintojai nuo 1789. Šeimai priklauso vynuogynai Domaine du Chaillaud (St-Andre-de-Lidon miestelis).
1973 – konjaką savo vardu pradeda gaminti REMI LANDIER, kurių kaip vynuogių augintojų šaknys prasidėjo dar 1890. Šeimai priklauso dar 1940 metais nupirktas iš Benidiktinų vienuolyno pastatas Chais des Peres. Vadovauja Remi sūnūs Jean-Yves ir Alain Landier.
1974 – REMY MARTIN, pažymintys savo kompanijos 250 metų jubiliejų, pagamina konjaką Rémy Martin Collection 1724 – 1974 (250° Anniversaire) Cognac.
1974 – vynuogių augintojų ir spirito distiliuotojų Ragnaud šeima pradeda gaminti konjaką savo prekiniu ženklu RAYMOND RAGNAUD. Šeimos kaip vynuogių augintojų istorija prasidėjo dar 1860, įsigijus vynuogynus. 1920 Paul Ragnaud papildomai nupirko vynuogynus bei pilį Ambleville vietovėje, kur pradėjo distiliuoti spiritus. Nuo 1941 iki 1963 verslui vadovavo jo sūnus Raymond Ragnaud. Šiuo metu konjako namams vadovauja jo dukra Francoise Ragnaud-Bricq .
1974 – konjaką savo vardu pristato LOUIS BOURON, vynuogiu augintojai nuo 1832. Dabar konjako namų buveinė yra istorinėje pilyje Le Chateau de la Grande vietovėje Saint – Jean d‘Angely. Konjako namams priklauso vynuogynai esantys Petite Champagne; Borderies ir Fins Bois subregionuose (vietovės La Richonnerie; La Motte ir La Grande). Šiuo metu namams vadovauja Monique Parias (Louis Bouron anūkė) ir jos vyras.
1974 – konjaką savo vardu pristato PIERRE CROIZET, vynuogiu augintojai nuo 1793. Šiuo metu ūkiui vadovauja Elaine Croizet ir jos sūnus Pierre.
1974 – gaisras Martell konjako namuose sunaikina 12 tūkst. statinių konjako (eau-de-vie).
