Antroji kelionė įvyko 2004 m. sausio 25-31d.d., t.y. šiek tiek daugiau nei po mėnesio, grįžus iš pirmosios kelionės. Šis laikotarpis buvo skirtas kelionės planavimui, naujų susitikimų derinimui, o taip pat įtemptai dalyvaujant pirmųjų dviejų kalendorių kūrime. Taip pat reikėjo numatyti ir laiko susitikimams su jau aplankytais konjako namais – rūpėjo jiems įteikti dovanas. Todėl planas buvo ruošiamas itin kruopščiai ir atsakingai, skiriant laiko visiems konjako namams bei norėjosi pasilikti laiko rezervą nenumatytiems įvykiams, apie kuriuos reikės papasakoti atskiru rašiniu. O tokių buvo ne vienas ir ne du.
Šios kelionės metu buvo aplankyti 14 naujų konjako gamintojų ir teko susipažinti beveik su visų gamintojų savininkais arba vadovais: CHATEAU DE BEAULON (savininku Christian THOMAS); COURVOISIER (generaliniu direktoriumi Jean-Marc OLIVIER, iki to daugelį metų buvusiu vyriausiuoju konjako maišytoju arba taip vadinamu „Celler Master“); DELAMAIN (vienu iš savininkų ir Prezidentu Patrick PEYRELONQUE, antru iš savininkų ir komercijos direktoriumi Charles BRAASTAD-DELAMAIN); DOMAINE DU BREUIL (savininkais ir broliais: Lilian ir Jerome TESSENDIER, kurių pareigos: prezidentas ir viceprezidentas); A.E.DOR (savininku ir prezidentu Jacques RIVIERRE bei jo sūnumi – komercijos direktoriumi Pierre-Antoine RIVIERRE); JEAN FIILLIOUX (savininku bei garsiumi „rūsio žmogumi“ Pascal FILLIOUX bei jo nuostabiąja žmona MONIQUE); FRAPIN (prezidentu Max COINTREAU, jo dukra – generaline direktore Beatrice COINTREAU, eksporto direktoriumi Wilfred SCHUMAN, bei vadinamu vienu iš jauniausių ir geriausių Celler Master – Olivier PAULTES); A.DE FUSSIGNY (šis susitikimas buvo labiausia nepavykęs, nes kaip paaiškėjo šiek tiek vėliau – šie namai jau ruošėsi dideliems pasikeitimams – kurį laiko buvo sustabdyta jų veikla, kol atsirado nauji investuotojai, todėl neišliko net tuo metu buvusios eksporto direktorės pavardė); PAUL GIRAUD (su kita legenda konjako pasaulyje, savininku bei vadovaujančiu kasdieniams ūkio darbams Jean-Paul GIRAUD); HINE (vienos iš garsiausių konjako šeimų atstovu bei garbės Prezidentu Bernard HINE); LARSEN (Prezidentu Tor Ansgar BAKKEN); MARTELL (direktoriumi Jeremy OAKES); REMY MARTIN (atstovu spaudai Tim BANK bei konjako namų ambasadore Gan Chian MEI); LOUIS ROYER (eksporto direktoriumi Jean-Cyrill VINCENT). Po susitikimų su tokiais garsiais žmonėmis, tiesiog konjako legendomis, kurie parodė iš tikrųjų ypatingą dėmesį atvykėliui iš jiems nepažįstamos Lietuvos, likau sužavėtas jų paprastumu, nuoširdumu ir parodytu dideliu dėmesiu. Ir tuo metu dar labiau stebino tai, kad kai kurių konjako namų konjakai jau daugiau kaip dešimtmetį, praktiškai iš karto po nepriklausomybės, buvo Lietuvos rinkoje, bet jiems buvo įdomu pamatyti konjako kolekcionierių jų valdose (tai CAMUS, COURVOISIER, MARTELL, REMY MARTIN, OTARD, na ir suprantama – HENNESSY). Daugeliui mažų konjako gamintojų savininkams Lietuva buvo beveik visiškai nežinoma ir gal būt net egzotiška šalis, kuri dar kartais prisimenama, kaip buvusi Rusijos dalis, tačiau kur ji randasi jau buvo kiek sudėtingesnis klausimas. Čia mažai ką jiems sakė net mūsų krepšinio legendos, visiškai priešingai nei JAV – kur lietuvos krepšinio legendos atverdavo beveik visų sutiktų širdis. Žinoma pasigirti Lietuvos futbolu čia irgi nebuvo prasmės, nes nieko nebuvo galima pasakyti . Bet užtat, jeigu kalba pakrypdavo apie sportą – tuomet konjako gamintojai iš karto primindavo, kad jie yra garsūs savo regbio komanda, žaidžiančia Prancūzijos aukščiausioje lygoje. O aplamai reikėtų priminti, kad 1965 metais Žurnalas „L’Equipe“ išrenka Cognac miestą kaip sportiškiausią Prancūzijos miestą. 1992 metais šis laimėjimas gaunamas antrą kartą.
Taigi jau šios kelionės metu supratau, kad šiame konjako krašte dar apsilankysiu ir gal net artimiausiu metu. O grįžus į Lietuvą, gimė dar viena idėja, kad reikia pratęsti savo kūrybinį darbą – paruošti dar vieną kalendorių apie šią kelionę. Tokiam žingsniui įtakos turėjo ir didelis konjako namų susižavėjimas pirmaisiais kalendoriais, be to ir šioje antroje kelionėje aplankytų konjako namų savininkų parodytas išskirtinis dėmesys. O jeigu jau nuspręsta paruošti kalendorių, tai juk jį nusiūsti paštu, man taip atrodė tuo metu, būtų nepagarba. Ir sumanymas nuvešti ir įteikti kalendorių tikrai pasitvirtino. Taigi norėjosi pabuvoti čia dar kartą ir aplankyti sutiktus naujus ir gal būsimus draugus, kokiais tapo daugelis iš paminėtų asmenybių. Todėl teks dar ne kartą sugrįšti prie jų, nes tai iš tikrųjų vertos pagarbos istorijos.
Taigi kibome į kūrybinį darbą ir ruošėmės sekančiai kelionei, kuri įvyko po dviejų mėnesių, t.y. šį kartą turėjome daugiau laiko, bet juk reikėjo naujų kūrybinių idėjų, kad nesikartotų ankstesni padaryti darbai. Be to, šį kartą jau buvo daugiau aplankytų namų, bet reikėjo sutilpti į kalendorių su 12 mėnesių. Išeitis buvo surasta greitai – juk yra dar ir keturi metų laikai: pavasaris-vasara-ruduo-žiema, kuriems ir buvo skirti keturi atskiri lapai. Ir šie papildomi lapai buvo skirti, atsižvelgiant į mano nustatytus kriterijus (turėtų paaiškėti kiekvienam asmeniškai – kodėl būtent jiems), 4 konjako namams: CAMUS; COURVOISIER; MARTELL ir REMY MARTIN. Taip ir gimė sekantis trečiasis kalendorius (buvo pagaminta 40 egzempliorių), kurį pristatau:
Sekantis žingsnis įteikti pagamintą kalendorių konjako gamintojams, kuris buvo žengtas po dviejų mėnesių – kovo mėn. pabaigoje. Iki sekančio susitikimo!
Antroji kelionė įvyko 2004 m. sausio 25-31d.d., t.y. šiek tiek daugiau nei po mėnesio, grįžus iš pirmosios kelionės. Šis laikotarpis buvo skirtas kelionės planavimui, naujų susitikimų derinimui, o taip pat įtemptai dalyvaujant pirmųjų dviejų kalendorių kūrime. Taip pat reikėjo numatyti ir laiko susitikimams su jau aplankytais konjako namais – rūpėjo jiems įteikti dovanas. Todėl planas buvo ruošiamas itin kruopščiai ir atsakingai, skiriant laiko visiems konjako namams bei norėjosi pasilikti laiko rezervą nenumatytiems įvykiams, apie kuriuos reikės papasakoti atskiru rašiniu. O tokių buvo ne vienas ir ne du.
Šios kelionės metu buvo aplankyti 14 naujų konjako gamintojų ir teko susipažinti beveik su visų gamintojų savininkais arba vadovais: CHATEAU DE BEAULON (savininku Christian THOMAS); COURVOISIER (generaliniu direktoriumi Jean-Marc OLIVIER, iki to daugelį metų buvusiu vyriausiuoju konjako maišytoju arba taip vadinamu „Celler Master“); DELAMAIN (vienu iš savininkų ir Prezidentu Patrick PEYRELONQUE, antru iš savininkų ir komercijos direktoriumi Charles BRAASTAD-DELAMAIN); DOMAINE DU BREUIL (savininkais ir broliais: Lilian ir Jerome TESSENDIER, kurių pareigos: prezidentas ir viceprezidentas); A.E.DOR (savininku ir prezidentu Jacques RIVIERRE bei jo sūnumi – komercijos direktoriumi Pierre-Antoine RIVIERRE); JEAN FIILLIOUX (savininku bei garsiumi „rūsio žmogumi“ Pascal FILLIOUX bei jo nuostabiąja žmona MONIQUE); FRAPIN (prezidentu Max COINTREAU, jo dukra – generaline direktore Beatrice COINTREAU, eksporto direktoriumi Wilfred SCHUMAN, bei vadinamu vienu iš jauniausių ir geriausių Celler Master – Olivier PAULTES); A.DE FUSSIGNY (šis susitikimas buvo labiausia nepavykęs, nes kaip paaiškėjo šiek tiek vėliau – šie namai jau ruošėsi dideliems pasikeitimams – kurį laiko buvo sustabdyta jų veikla, kol atsirado nauji investuotojai, todėl neišliko net tuo metu buvusios eksporto direktorės pavardė); PAUL GIRAUD (su kita legenda konjako pasaulyje, savininku bei vadovaujančiu kasdieniams ūkio darbams Jean-Paul GIRAUD); HINE (vienos iš garsiausių konjako šeimų atstovu bei garbės Prezidentu Bernard HINE); LARSEN (Prezidentu Tor Ansgar BAKKEN); MARTELL (direktoriumi Jeremy OAKES); REMY MARTIN (atstovu spaudai Tim BANK bei konjako namų ambasadore Gan Chian MEI); LOUIS ROYER (eksporto direktoriumi Jean-Cyrill VINCENT). Po susitikimų su tokiais garsiais žmonėmis, tiesiog konjako legendomis, kurie parodė iš tikrųjų ypatingą dėmesį atvykėliui iš jiems nepažįstamos Lietuvos, likau sužavėtas jų paprastumu, nuoširdumu ir parodytu dideliu dėmesiu. Ir tuo metu dar labiau stebino tai, kad kai kurių konjako namų konjakai jau daugiau kaip dešimtmetį, praktiškai iš karto po nepriklausomybės, buvo Lietuvos rinkoje, bet jiems buvo įdomu pamatyti konjako kolekcionierių jų valdose (tai CAMUS, COURVOISIER, MARTELL, REMY MARTIN, OTARD, na ir suprantama – HENNESSY). Daugeliui mažų konjako gamintojų savininkams Lietuva buvo beveik visiškai nežinoma ir gal būt net egzotiška šalis, kuri dar kartais prisimenama, kaip buvusi Rusijos dalis, tačiau kur ji randasi jau buvo kiek sudėtingesnis klausimas. Čia mažai ką jiems sakė net mūsų krepšinio legendos, visiškai priešingai nei JAV – kur lietuvos krepšinio legendos atverdavo beveik visų sutiktų širdis. Žinoma pasigirti Lietuvos futbolu čia irgi nebuvo prasmės, nes nieko nebuvo galima pasakyti . Bet užtat, jeigu kalba pakrypdavo apie sportą – tuomet konjako gamintojai iš karto primindavo, kad jie yra garsūs savo regbio komanda, žaidžiančia Prancūzijos aukščiausioje lygoje. O aplamai reikėtų priminti, kad 1965 metais Žurnalas „L’Equipe“ išrenka Cognac miestą kaip sportiškiausią Prancūzijos miestą. 1992 metais šis laimėjimas gaunamas antrą kartą.
Taigi jau šios kelionės metu supratau, kad šiame konjako krašte dar apsilankysiu ir gal net artimiausiu metu. O grįžus į Lietuvą, gimė dar viena idėja, kad reikia pratęsti savo kūrybinį darbą – paruošti dar vieną kalendorių apie šią kelionę. Tokiam žingsniui įtakos turėjo ir didelis konjako namų susižavėjimas pirmaisiais kalendoriais, be to ir šioje antroje kelionėje aplankytų konjako namų savininkų parodytas išskirtinis dėmesys. O jeigu jau nuspręsta paruošti kalendorių, tai juk jį nusiūsti paštu, man taip atrodė tuo metu, būtų nepagarba. Ir sumanymas nuvešti ir įteikti kalendorių tikrai pasitvirtino. Taigi norėjosi pabuvoti čia dar kartą ir aplankyti sutiktus naujus ir gal būsimus draugus, kokiais tapo daugelis iš paminėtų asmenybių. Todėl teks dar ne kartą sugrįšti prie jų, nes tai iš tikrųjų vertos pagarbos istorijos.
Taigi kibome į kūrybinį darbą ir ruošėmės sekančiai kelionei, kuri įvyko po dviejų mėnesių, t.y. šį kartą turėjome daugiau laiko, bet juk reikėjo naujų kūrybinių idėjų, kad nesikartotų ankstesni padaryti darbai. Be to, šį kartą jau buvo daugiau aplankytų namų, bet reikėjo sutilpti į kalendorių su 12 mėnesių. Išeitis buvo surasta greitai – juk yra dar ir keturi metų laikai: pavasaris-vasara-ruduo-žiema, kuriems ir buvo skirti keturi atskiri lapai. Ir šie papildomi lapai buvo skirti, atsižvelgiant į mano nustatytus kriterijus (turėtų paaiškėti kiekvienam asmeniškai – kodėl būtent jiems), 4 konjako namams: CAMUS; COURVOISIER; MARTELL ir REMY MARTIN. Taip ir gimė sekantis trečiasis kalendorius (buvo pagaminta 40 egzempliorių), kurį pristatau:
Sekantis žingsnis įteikti pagamintą kalendorių konjako gamintojams, kuris buvo žengtas po dviejų mėnesių – kovo mėn. pabaigoje. Iki sekančio susitikimo!
Naujausi komentarai