Archyvas: vasario 2017

Ką apie šampaną galime sužinoti iš informacijos butelio etiketėse?

Ar Jums dažnai kyla klausimas – kokį šampaną pasirinkti? Į ką atsižvelgti? Pasirinkimas priklauso nuo progos, asmeninių žinių ir patirties. Žinoma, nesudėtinga, jeigu esate patyręs šampano gurmanas, jau turite mėgstamą gėrimą arba esate įgudęs specialių išmaniųjų programėlių naudotojas. Tačiau ką daryti, jeigu dar neseniai pradėjote domėtis šampanu, o gal tiesiog norite išsirinkti puikų gėrimą ypatingai progai ar dovanai? Lengviausia – apsilankyti specializuotoje alkoholio parduotuvėje, kurioje konsultantas Jums gebės išsamiai paaiškinti šampano subtilybes – padės išsirinkti gėrimą pagal gamintoją, pagal cukraus kiekį, pagal vynuogių veislę ar kt., patars ir rekomenduos tokį vintažinį ar prestižinį šampaną, kuriuo galėsite nustebinti savo draugą ar kolegą. Jeigu neturite galimybės apsilankyti specializuotoje parduotuvėje ir pasikonsultuoti su ekspertu, arba tiesiog norite daugiau sužinoti patys, rekomenduoju pirmiausia šiek tiek dėmesio skirti ant šampano butelio esančioms etiketėms – pagrindinei, esančiai butelio priekyje, ir antrinei, butelio gale. Iš tiesų informacija jose – ne visada išsami, tačiau atsakingi, tikrai vartotoją gerbiantys šampano namai etiketėse nurodo daug mėgėjams ir gurmanams svarbios informacijos. Juk tokio šampano ir ieškote – kokybiško, kurio gamintojai gerbia vartotoją, tiesa?

Kas lemia šampano kokybę – skonį, poskonius, aromatą?

Šampaną, jo kokybę vertinti galime daugeliu aspektų, tačiau yra bendros ypatybės ir kriterijai, nuo kurių priklauso gėrimo kokybė, stilius bei unikalumas. Šios išvados yra pagrįstos ilgamečiu darbu bei asmenine patirtimi bei domėjimusi, žiniomis ir nėra koks tai nusirašymas arba paprasčiausias vertimas į lietuvių kalbą.  Trumpai aptarkime kiekvieną iš jų:

1. Tradicijos. Tai – gana subjektyvus, tačiau ekspertų labai vertinamas faktorius. Kokios šeimos šaknys, ar seniai ir kaip puoselėjamos vynuogių auginimo, gamybos tradicijos, patirtis bei inovacijos? Paprastai kiekvieni šampano namai turi unikalią savo istoriją ir puoselėja kiek skirtingas tradicijas. Šampano gamintojai yra labai skirtingi daugeliu požiūrių – nuosavybės forma bei jos turiniu ir priklausomybe įvairioms finansinėms grupėms; gamybos ir pardavimo apimtimis (nuo dešimčių mln. butelių per metus iki kelių dešimčių tūkstančių butelių); turimais vynuogynais (bei jų auginimo vietovėmis) – šie kartais per maži gamybos apimtims, todėl dalis uogų yra perkamos iš kitų augintojų. Žinoma, kai kurie namai savų vynuogynų neturi ir visą derlių perka, tuo tarpu net maždaug 50%, t.y. apie 5000, namų šampaną gamina tik iš savo užauginto derliaus. Taip pat didžiulę įtaką daro biudžetas rinkodarai (reklama, dizainas ir t.t.), investicijos ir įvairiausios technologijos ir t.t. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog milžiniškus gamybinius pajėgumus turintys gamintojai nepalyginami su mažaisiais, kurie užsiima primityvia, tradicine vynuogininkyste. Tačiau mano nuomone, lyginti galima ir būtina; juk vertiname ne gamintoją, o galutinį produktą – šampaną bei jo kokybinius parametrus (aromatas, skonis, poskonis, derėjimas prie maisto ir kt.). Egzistuojantis šampano gamybos reglamentas, numatyta tvarka tą palyginimą daro paprastesnį – nemažai ką galima spręsti net iš šampano butelių etiketėse esančio informacijos pateikimo ir/ar žymėjimo.

2. TERROIR (vynuogių augimo aplinka; dirvožemis, vynuogių veislės, klimatas, vietovė, vynuogynų amžius).

Terroir įtaką turi ne tik vietovė (regionas, kaimelis; jo kokybinis įvertinimas – Grand, Premier ar kiti), bet taip pat mikroklimatas – ar vynuogynai yra prie kalno, ar prie upės, lygumoje; kiek gauna saulės, iš kurios pusės ji pateka bei leidžiasi; ar tai vėjuota vietovė; koks yra pačių vynmedžių amžius, kokio ilgio jų šaknys (tai, žinoma, priklauso ir nuo vynuogininkystės metodų pasirinkimo) ir t.t.