Rasa Rėzaite, 2016 07 27
„LARMANDIER“ – geriausias šampanas yra tas, kurio skonio nereikia dirbtinai balansuoti
http://vmgonline.lt/larmandier-sampano-namai-nesuprasti-ir-nemadingi-bet-pripazinti-gurmanu/
Dauguma šampano gamintojų pasakoja siekiantys atskleisti geriausias vynuogių augimo aplinkos (terroir) savybes. Tačiau kas tos geriausios terroir savybės? Unikaliu požiūriu išsiskiriantys šampano namų Larmandier Bernier vadovai Pierre ir Sophie Larmandier sako, jog vynas turi būti natūralus, atspindėti natūralius, cheminiais priedais nepakeistus skonius bei aromatus. Šiuose šampano namuose ne tik nenaudojami pesticidai ir kitos medžiagos (įprastos auginant vynuoges), maksimaliai natūralus yra ir gamybos procesas: natūralios mielės, minimalus cukraus kiekis – jokių skonį dirbtinai subalansuoti galinčių priedų.
„Geriausias vynas sukuriamas iš geriausių vynuogių. Koks mūsų receptas? Seni vynmedžiai, tinkamas dirvožemio apdirbimas, laukų priežiūra; vynuogynai, kurie veši ir klesti be dirbtinių trąšų; gerai prinokusios ir rankomis renkamos vynuogės. Geriausi vynai tie, kurių skonio nereikia dirbtinai balansuoti cheminėmis medžiagomis (pradedant nuo lauko arimo, baigiant pačio šampano gamyba)“, – sako Pierre ir Sophie Larmandier.
Kad toks požiūris ir atsidavimas yra įvertintas, byloja ne tik vis auganti šio šampano paklausa; 2015 m. Prancūzijos žurnalo LE REVUE DU VIN DE FRANCE sudarytame 20 geriausių vynuogių augintojų – šampano gamintojų sąraše Larmandier Bernier atsidūrė 4-oje vietoje; „Drinks International“ geidžiamiausių šampanų sąraše – 22-oje vietoje.
Kas tos natūralios mielės, kaip gaminamas išskirtinai ekologiškas ir taip gurmanų vertinamas šampanas pasakoja Pierre ir Sophie Larmandier.
Kuriose Šampanės vietovėse yra Jūsų vynuogynai, kuo jie ypatingi?
Mums priklauso 16 hektarų vynuogynų, esančių Côte des Blancs vietovėje: Vertus, Premier cru kaimelis, Cramant, Chouilly, Oger ir Avize, visi Grand cru. Vynmedžių „amžiaus“ vidurkis – 33 metai, tai regione nėra labai įprasta. Kalbant apie pačias vynuoges, auginame 85% Chardonnay ir 15% Pinot Noir. Šių puikiose vietovėse esančių ir nuoširdžiai prižiūrimų vynuogynų dėka per metus pagaminame apie 130 000 butelių šampano!
Taigi, iš kitų augintojų vynuogių neperkate, visą reikiamą derlių užsiauginate patys?
Taip. Kadangi nenaudojame jokių cheminių medžiagų ar priedų, turime puikiai „pažinoti“ vynuoges, būti tikri dėl jų kokybės ir t.t., tad naudojame tik tai, ką patys užauginame.
Jūsų ūkis 1999 m. tapo biodinaminiu. Kodėl priėmėte tokį sprendimą, kuo ypatinga vynuogynų priežiūra?
Gero šampano, kaip ir bet kurio vyno, kūrimas prasideda vynuogynuose. Juk vynuogės turi tokių autentiškų savybių, joks žmogus negali to sukurti. Taip, mes pasirinkome ne lengviausią kelią, tačiau didžiuojamės savo laukų terroir, būtų nuodėmė, jei negalėtume to atskleisti taurėje! Tai ir yra pagrindinis siekis – kokybiškas, pačias natūraliausias savybes išlaikęs šampanas. Žinoma, vien terroir nepakanka. Šampanas – tarsi muzika. Kas gautųsi, jei vynuogynai (instrumentas) ir vyndarys (atlikėjas) laikytųsi skirtingų standartų?
Biodinamika mums – tikrai ne mada. Pastebėjome, jog visi darbo metodai, paremti cheminių priemonių naudojimu, ilgainiui atsiliepia tam tikromis vynmedžių ligomis. Norėjome išvaduoti savo vynuogynus, atkurti natūralų balansą tarp ligų ir natūralios medžių apsaugos, tarp kenkėjų ir juos naikinančių grobuonių… Atsižvelgiame į kiekvieną vyndarystės proceso aspektą. Kalbant apie laukų priežiūrą, nenaudojame jokių cheminių priemonių, žemę ariame (tai skatina vynmedžius giliau įleisti šaknis), atidžiai dirbame dirvožemį, dirbtinai nenaikiname nei žolės, nei kitų „trukdandžių“ augalų. Uogos iš tiesų atsidėkoja nuostabia struktūra, branda, aromatais!
Tačiau negalite apsisaugoti nuo vynuogynų kaimynų naudojamų chemikalų?
Žinoma, savo vynuogynų po stiklu nelaikome. Mes ne naivūs, esame realistai ir nieko neslepiame, nevengiame šio klausimo. Cote des Blancs yra 50 vynuogynų plotų, tad turime įvairiausių kaimynų. Nei vienas jų nepraktikuoja natūralios priežiūros, dėl kurios taip stengiamės mes… Taigi, darome, ką galime. Dirvožemio priežiūra yra iš tiesų individuali, giliai įleistos šaknys horizontaliai neauga. Lankėmės pas kaimynus ir matome, jog poveikio vieni kitiems nedarome – skiriasi mūsų žemės, medžių lapai ir t.t. Žinoma, mes negalime kontroliuoti, pavyzdžiui, vėjo krypties. Apskritai, renkamės gyventi tarp kitų, ne prieš juos. Mūsų ūkis yra biodinaminis ir natūralus maksimaliai tiek, kiek tai įmanoma – ir tai tikrai yra daug. Akivaizdu, jog mūsų vynai išsiskiria savo minerališkumu, gyvybės pilnu ir natūraliu skoniu, aromatu.
Kas Jums yra „terroir“ (vynuogių augimo aplinka)? Šis apibrėžimas gana individualus…
Terroir – tai „talentingo“ dirvožemio, kartais ir genialaus, visada turinčio aiškų charakterį ir talentingo vynuogynų prižiūrėtojo, kartais genialaus, visada turinčio aiškų charakterį, susidūrimas. Būtini abu komponentai!
Kokios Jūsų vyndarystės paslaptys, puoselėjamos tradicijos?
Šampaną gaminame nuo XX a. pradžios, puoselėjame nemažai senųjų tradicijų. Žinoma, uogas renkame rankomis, spaudžiame lėtai ir naudojame tik pačias tyriausias vynuogių sultis (kiekvieno plotelio atskirai). Brandinimui naudojame tiek mažos, tiek didelės talpos Austrijos ąžuolo statines. Dėl natūralių naudojamų mielių, alkoholio fermentacija prasideda iš karto. Vynus brandiname mažiausiai keletą metų, prižiūrime juos, rūpinamės… Po mielių nuosėdų pašalinimo praėjus 6 mėnesiams šampaną išvežame į prekybą. Svarbu tai, jog naudojame kiek įmanoma minimalų cukraus kiekį (kartais apskritai jo nenaudojame) – siekiame atskleisti geriausias natūralias savybes.
Manau, atskiro paminėjimo vertas mūsų „Rose de Saignee“ šampanas, kurį gaminame senuoju, šiandien regione retu, dar vadinamu sulčių laikymo su odelėmis metodu. Naudojame Pinot Noir vynuoges, nuleidę (metodo pavadinimas saignée verčiant tiesiogiai būtų „kraujo nuleidimas“) pirmąsias jų sultis, iš jų gaminame ypatingos kokybės rožinį vyną. Likusios sultys kuriam laikui paliekamos ant odelių, taip vynas įgauna daugiau kompleksiškumo.
Kas yra natūralios mielės? Kuo ypatingas jų naudojimas?
Tokios mielės natūraliai randamos vynuogių žieduose (kuomet vynmedžių priežiūrai nenaudojamos agresyvios cheminės medžiagos). Šiandien net 99% Šampanės regione esančių gamintojų naudoja komercines mieles – jos atrinktos ir specialiai mūsų regionui sukurtos laboratorijoje. Tos mielės geros kokybės, bet jos prisideda prie skonių standartizavimo, panaikina unikalias terroir skonių ir aromatų savybes.
Manęs klausia, ar natūralios mielės – būtina gero vyno sąlyga? Ne. Tačiau ar tai – būtina puikaus vyno sąlyga? Taip, jeigu „puikus“ Jums, kaip ir man, reiškia atspindintis geriausias natūralias savybes, aromatus ir skonius.
„Cognac Boutique“ vadovas, gėrimų ekspertas Juozas Kabašinskas pasakoja, jog Larmandier–Bernier pasaulio gurmanų labai vertinamas už tai, kuo jie ir didžiuojasi – natūraliai subalansuotą ir autentišką skonį.
„Pirmą kartą Larmandier-Bernier namuose apsilankiau 2005 m., iš karto po vynuogių derliaus nurinkimo. Jau buvau susipažinęs su nemažai kitų šampano namų gėrimų, jų specifika bei ypatybėmis, tačiau šis apsilankymas buvo kitoks: mane nustebino Pierre filosofija, požiūris. Čia daug kas buvo kitaip: kitokie vynuogynai, jų priežiūra, sulčių spaudimas, pirminė fermentacija bei ąžuolo statinių, talpų, skirtų vynų maišymui naudojimas, natūralios mielės ir pats biodinaminis šampanas. Tuo metu ir man pačiam buvo sunku suvokti tokią naujieną, juo labiau tam nebuvo pasiruošusi Lietuvos rinka. 2006 m. pristatyti „kitokį šampaną“ buvo lygu būti nesuprastam; tada šampano rinka mūsų šalyje apskritai buvo labai nedidelė, žmonių susidomėjimas šiuo gėrimu buvo tik bundantis. Dėl šių priežasčių teko kuriam laikui atidėti „Larmandier-Bernier pristatymą. Kaip bebūtų, per paskutinius 10 metų rinka labai pasikeitė. Vien faktas, jog šampano butelių pardavimas Lietuvoje nuo 3000 išaugo iki 180 000 (per metus) daug ką pasako. Išaugus žmonių susidomėjimui, atsirado ir įvairovės poreikis. Jau kurį laiką turėjome tris biodinaminių šampanų gamintojus, tad buvau tikras, jog Pierre ir Sophie kuriami šampanai taip pat užkariaus gurmanų širdis. Be to, per tuos 11 metų nemažai kas pasikeitė ir pačiuose Larmandier-Bernier namuose: dar labiau subrendo vynuogynai, atsirado moderni technika, neseniai visai atnaujinta gamybinė įranga. Nepasikeitė jų puoselėjamos vertybės, filosofija… Žinoma, per tuos metus Larmandier-Bernier buvo įvertinti pasaulio ekspertų, gurmanų. Neklydau ir prognozuodamas Lietuvos šampano mėgėjų reakciją, pirmieji jo pristatymai sulaukė labai didelio susidomėjimo. Žmonės įvertina tikrai unikalų, autentišką ir labai natūralų, bet subalansuotą šampano skonį“.
LARMANDIER-BERNIER Galerija:
Rasa Rėzaite, 2016 07 27
„LARMANDIER“ – geriausias šampanas yra tas, kurio skonio nereikia dirbtinai balansuoti
http://vmgonline.lt/larmandier-sampano-namai-nesuprasti-ir-nemadingi-bet-pripazinti-gurmanu/
Dauguma šampano gamintojų pasakoja siekiantys atskleisti geriausias vynuogių augimo aplinkos (terroir) savybes. Tačiau kas tos geriausios terroir savybės? Unikaliu požiūriu išsiskiriantys šampano namų Larmandier Bernier vadovai Pierre ir Sophie Larmandier sako, jog vynas turi būti natūralus, atspindėti natūralius, cheminiais priedais nepakeistus skonius bei aromatus. Šiuose šampano namuose ne tik nenaudojami pesticidai ir kitos medžiagos (įprastos auginant vynuoges), maksimaliai natūralus yra ir gamybos procesas: natūralios mielės, minimalus cukraus kiekis – jokių skonį dirbtinai subalansuoti galinčių priedų.
„Geriausias vynas sukuriamas iš geriausių vynuogių. Koks mūsų receptas? Seni vynmedžiai, tinkamas dirvožemio apdirbimas, laukų priežiūra; vynuogynai, kurie veši ir klesti be dirbtinių trąšų; gerai prinokusios ir rankomis renkamos vynuogės. Geriausi vynai tie, kurių skonio nereikia dirbtinai balansuoti cheminėmis medžiagomis (pradedant nuo lauko arimo, baigiant pačio šampano gamyba)“, – sako Pierre ir Sophie Larmandier.
Kad toks požiūris ir atsidavimas yra įvertintas, byloja ne tik vis auganti šio šampano paklausa; 2015 m. Prancūzijos žurnalo LE REVUE DU VIN DE FRANCE sudarytame 20 geriausių vynuogių augintojų – šampano gamintojų sąraše Larmandier Bernier atsidūrė 4-oje vietoje; „Drinks International“ geidžiamiausių šampanų sąraše – 22-oje vietoje.
Kas tos natūralios mielės, kaip gaminamas išskirtinai ekologiškas ir taip gurmanų vertinamas šampanas pasakoja Pierre ir Sophie Larmandier.
Kuriose Šampanės vietovėse yra Jūsų vynuogynai, kuo jie ypatingi?
Mums priklauso 16 hektarų vynuogynų, esančių Côte des Blancs vietovėje: Vertus, Premier cru kaimelis, Cramant, Chouilly, Oger ir Avize, visi Grand cru. Vynmedžių „amžiaus“ vidurkis – 33 metai, tai regione nėra labai įprasta. Kalbant apie pačias vynuoges, auginame 85% Chardonnay ir 15% Pinot Noir. Šių puikiose vietovėse esančių ir nuoširdžiai prižiūrimų vynuogynų dėka per metus pagaminame apie 130 000 butelių šampano!
Taigi, iš kitų augintojų vynuogių neperkate, visą reikiamą derlių užsiauginate patys?
Taip. Kadangi nenaudojame jokių cheminių medžiagų ar priedų, turime puikiai „pažinoti“ vynuoges, būti tikri dėl jų kokybės ir t.t., tad naudojame tik tai, ką patys užauginame.
Jūsų ūkis 1999 m. tapo biodinaminiu. Kodėl priėmėte tokį sprendimą, kuo ypatinga vynuogynų priežiūra?
Gero šampano, kaip ir bet kurio vyno, kūrimas prasideda vynuogynuose. Juk vynuogės turi tokių autentiškų savybių, joks žmogus negali to sukurti. Taip, mes pasirinkome ne lengviausią kelią, tačiau didžiuojamės savo laukų terroir, būtų nuodėmė, jei negalėtume to atskleisti taurėje! Tai ir yra pagrindinis siekis – kokybiškas, pačias natūraliausias savybes išlaikęs šampanas. Žinoma, vien terroir nepakanka. Šampanas – tarsi muzika. Kas gautųsi, jei vynuogynai (instrumentas) ir vyndarys (atlikėjas) laikytųsi skirtingų standartų?
Biodinamika mums – tikrai ne mada. Pastebėjome, jog visi darbo metodai, paremti cheminių priemonių naudojimu, ilgainiui atsiliepia tam tikromis vynmedžių ligomis. Norėjome išvaduoti savo vynuogynus, atkurti natūralų balansą tarp ligų ir natūralios medžių apsaugos, tarp kenkėjų ir juos naikinančių grobuonių… Atsižvelgiame į kiekvieną vyndarystės proceso aspektą. Kalbant apie laukų priežiūrą, nenaudojame jokių cheminių priemonių, žemę ariame (tai skatina vynmedžius giliau įleisti šaknis), atidžiai dirbame dirvožemį, dirbtinai nenaikiname nei žolės, nei kitų „trukdandžių“ augalų. Uogos iš tiesų atsidėkoja nuostabia struktūra, branda, aromatais!
Tačiau negalite apsisaugoti nuo vynuogynų kaimynų naudojamų chemikalų?
Žinoma, savo vynuogynų po stiklu nelaikome. Mes ne naivūs, esame realistai ir nieko neslepiame, nevengiame šio klausimo. Cote des Blancs yra 50 vynuogynų plotų, tad turime įvairiausių kaimynų. Nei vienas jų nepraktikuoja natūralios priežiūros, dėl kurios taip stengiamės mes… Taigi, darome, ką galime. Dirvožemio priežiūra yra iš tiesų individuali, giliai įleistos šaknys horizontaliai neauga. Lankėmės pas kaimynus ir matome, jog poveikio vieni kitiems nedarome – skiriasi mūsų žemės, medžių lapai ir t.t. Žinoma, mes negalime kontroliuoti, pavyzdžiui, vėjo krypties. Apskritai, renkamės gyventi tarp kitų, ne prieš juos. Mūsų ūkis yra biodinaminis ir natūralus maksimaliai tiek, kiek tai įmanoma – ir tai tikrai yra daug. Akivaizdu, jog mūsų vynai išsiskiria savo minerališkumu, gyvybės pilnu ir natūraliu skoniu, aromatu.
Kas Jums yra „terroir“ (vynuogių augimo aplinka)? Šis apibrėžimas gana individualus…
Terroir – tai „talentingo“ dirvožemio, kartais ir genialaus, visada turinčio aiškų charakterį ir talentingo vynuogynų prižiūrėtojo, kartais genialaus, visada turinčio aiškų charakterį, susidūrimas. Būtini abu komponentai!
Kokios Jūsų vyndarystės paslaptys, puoselėjamos tradicijos?
Šampaną gaminame nuo XX a. pradžios, puoselėjame nemažai senųjų tradicijų. Žinoma, uogas renkame rankomis, spaudžiame lėtai ir naudojame tik pačias tyriausias vynuogių sultis (kiekvieno plotelio atskirai). Brandinimui naudojame tiek mažos, tiek didelės talpos Austrijos ąžuolo statines. Dėl natūralių naudojamų mielių, alkoholio fermentacija prasideda iš karto. Vynus brandiname mažiausiai keletą metų, prižiūrime juos, rūpinamės… Po mielių nuosėdų pašalinimo praėjus 6 mėnesiams šampaną išvežame į prekybą. Svarbu tai, jog naudojame kiek įmanoma minimalų cukraus kiekį (kartais apskritai jo nenaudojame) – siekiame atskleisti geriausias natūralias savybes.
Manau, atskiro paminėjimo vertas mūsų „Rose de Saignee“ šampanas, kurį gaminame senuoju, šiandien regione retu, dar vadinamu sulčių laikymo su odelėmis metodu. Naudojame Pinot Noir vynuoges, nuleidę (metodo pavadinimas saignée verčiant tiesiogiai būtų „kraujo nuleidimas“) pirmąsias jų sultis, iš jų gaminame ypatingos kokybės rožinį vyną. Likusios sultys kuriam laikui paliekamos ant odelių, taip vynas įgauna daugiau kompleksiškumo.
Kas yra natūralios mielės? Kuo ypatingas jų naudojimas?
Tokios mielės natūraliai randamos vynuogių žieduose (kuomet vynmedžių priežiūrai nenaudojamos agresyvios cheminės medžiagos). Šiandien net 99% Šampanės regione esančių gamintojų naudoja komercines mieles – jos atrinktos ir specialiai mūsų regionui sukurtos laboratorijoje. Tos mielės geros kokybės, bet jos prisideda prie skonių standartizavimo, panaikina unikalias terroir skonių ir aromatų savybes.
Manęs klausia, ar natūralios mielės – būtina gero vyno sąlyga? Ne. Tačiau ar tai – būtina puikaus vyno sąlyga? Taip, jeigu „puikus“ Jums, kaip ir man, reiškia atspindintis geriausias natūralias savybes, aromatus ir skonius.
„Cognac Boutique“ vadovas, gėrimų ekspertas Juozas Kabašinskas pasakoja, jog Larmandier–Bernier pasaulio gurmanų labai vertinamas už tai, kuo jie ir didžiuojasi – natūraliai subalansuotą ir autentišką skonį.
„Pirmą kartą Larmandier-Bernier namuose apsilankiau 2005 m., iš karto po vynuogių derliaus nurinkimo. Jau buvau susipažinęs su nemažai kitų šampano namų gėrimų, jų specifika bei ypatybėmis, tačiau šis apsilankymas buvo kitoks: mane nustebino Pierre filosofija, požiūris. Čia daug kas buvo kitaip: kitokie vynuogynai, jų priežiūra, sulčių spaudimas, pirminė fermentacija bei ąžuolo statinių, talpų, skirtų vynų maišymui naudojimas, natūralios mielės ir pats biodinaminis šampanas. Tuo metu ir man pačiam buvo sunku suvokti tokią naujieną, juo labiau tam nebuvo pasiruošusi Lietuvos rinka. 2006 m. pristatyti „kitokį šampaną“ buvo lygu būti nesuprastam; tada šampano rinka mūsų šalyje apskritai buvo labai nedidelė, žmonių susidomėjimas šiuo gėrimu buvo tik bundantis. Dėl šių priežasčių teko kuriam laikui atidėti „Larmandier-Bernier pristatymą. Kaip bebūtų, per paskutinius 10 metų rinka labai pasikeitė. Vien faktas, jog šampano butelių pardavimas Lietuvoje nuo 3000 išaugo iki 180 000 (per metus) daug ką pasako. Išaugus žmonių susidomėjimui, atsirado ir įvairovės poreikis. Jau kurį laiką turėjome tris biodinaminių šampanų gamintojus, tad buvau tikras, jog Pierre ir Sophie kuriami šampanai taip pat užkariaus gurmanų širdis. Be to, per tuos 11 metų nemažai kas pasikeitė ir pačiuose Larmandier-Bernier namuose: dar labiau subrendo vynuogynai, atsirado moderni technika, neseniai visai atnaujinta gamybinė įranga. Nepasikeitė jų puoselėjamos vertybės, filosofija… Žinoma, per tuos metus Larmandier-Bernier buvo įvertinti pasaulio ekspertų, gurmanų. Neklydau ir prognozuodamas Lietuvos šampano mėgėjų reakciją, pirmieji jo pristatymai sulaukė labai didelio susidomėjimo. Žmonės įvertina tikrai unikalų, autentišką ir labai natūralų, bet subalansuotą šampano skonį“.
LARMANDIER-BERNIER Galerija:
Naujausi komentarai