ŠAMPANO KLASIFIKAVIMAS: stilius ir rūšys. I dalis
Ar žinote, į kokias rūšis skirstomas šampanas?
Be abejo, galima klasifikuoti pagal daug skirtingų kriterijų, pavyzdžiui:
Kaip bebūtų, pagrindinį skirstymą numato galiojantis šampano gamybos reglamentas. Pagal jį šampanas skirstomas taip:
1.Maišytas, ne vienų metų derliaus šampanas arba Non Vintage (NV) Brut kategorijos, šampanai. Šiai kategorijai priskiriami ir vienos vynuogės (Pinot Noir, Pinot Meunier, Chardonnay ar kitų, naudojamų šampano gamybai) šampanai, pagaminti iš skirtingų metų derliaus. Šie (NV) šampanai – pagrindinis kiekvienų namų produktas.
Pateiksime ne vienų metų derliaus NV Brut maišytų vynuogių pavyzdžius:
Pateiksime ne vienų metų derliaus NV Brut šampano, pagaminto iš vienos vynuogės Chardonnay pavydžius :
Pateiksime ne vienų metų derliaus NV Brut šampano, pagaminto iš vienos vynuogės Pinot Noir pavydžius :
Tai patvirtina ir statistika: iš viso parduodamo šampano, neįskaitant Prancūzijos rinkos, net 81% sudaro NV, t.y. maišytas ne vienų metų derliaus šampanas (2003 m. šis skaičius buvo dar didesnis – 85,7%). Įdomu, kodėl? Šampanės regionas – šalčiausioje Prancūzijos klimato zonoje, vynuogių derliui (jo kiekiui bei kokybei) didelę įtaką čia daro oro sąlygos – lietus, sausros, šaltis ir t.t. Nepastovus oras lemia kasmet skirtingą uogų derlių, kartu ir kasmet skirtingą vyną – jis ne visada tinkamas vienų metų šampanams, ne visada vienodos kokybės. Dėl šių priežasčių dalis natūraliai pagamintų vynų yra maišoma su ankstesnių metų, vadinamais rezerviniais, daug metų išlaikomais vynais. Taip šampano namams pavyksta užtikrinti skonių vientisumą, pastovumą – juk bazinis šampanas kasmet tokio pačio skonio.
Šiai statistiniai kategorijai yra priskiriami ir Brut Nature/Zero dosage bei Extra Brut šampanai (apie juos kalbėsime atskirai šios straipsnio III dalyje).
Maišytų šampanų antrinė fermentacija privalo trukti mažiausiai 15 mėn. Tiesa, daugelis namų, ypač mažieji vynuogių augintojai, gėrimus brandina kur kas ilgiau. Maišytų šampanų populiarumui įtakos turi ir tai, jog jie dažniausiai pigesni nei vienų metų – Vintages. Derėtų paminėti, jog NV šampanas yra paprastai skirtas vartojimui, t.y. nelabai tinkamas ilgam laikymui.
2. Vienų metų derliaus šampanas – tai yra Vintage (pranc. – Millesime). Toks vynas gaminamas tada, kai šampano gamintojas nusprendžia, jog derlius yra aukščiausios kokybės ir tinka vienerių metų šampanui. Jis gali būti tiek maišytas, naudojant skirtingas vynuogių veisles, tiek iš vienos vynuogės; gali būti iš vienos arba skirtingų vietovių, svarbiausia čia – jog derlius būtų surinktas tais pačiais metais. Vintažinio šampano brandinimas (antrinė fermentacija) turi trukti mažiausiai 36 mėn., tačiau dauguma gamintojų renkasi ilgesnį laiką (4-8 metus ar daugiau). Vintažinių šampanų pardavimas, neįskaitant Prancūzijos rinkos, 2015 m. sudarė tik 1,6% viso šampano kiekio. Tiesa, šios rūšies šampanas tinkamas daug ilgesniam laikymui nei kad ne vienų metų derliaus, t.y. maišytas šampanas.
Vintažiniai šampanai gali būti ir rožiniai – Rose šampanai:
kaip ir Blanc de Blancs ar Blanc de Noirs arba Meunier:
Plačiau apie Vintages šampanus, jų skirtumus bei skirtingų šampano namų ypatumus dar kalbėsime atskiruose straipsniuose.
3. Rožinis (rausvasis) šampanas. Jis gali būti tiek vintažinis, t.y. tik iš vienų metų derliaus vyno, tiek ir maišytas iš daugiau nei vienų metų derliaus vynų. Kaip gaminamas rožinis šampanas? Yra nustatyti du būdai. Paprastesnis: į baltąjį vyną įmaišoma raudonojo ir kaip įprasta butelyje vyksta antrinė fermentacija (ne mažiau 15 mėn. maišytiems, ne mažiau 36 mėn. vintažiniams šampanams). Šiuo paprastu būdu pagaminama net 98-99% viso rožinio šampano kiekio.
Yra ir kitas būdas, kuriuo pagamintas rožinis (rasuvasis) šampanas turi savo atskirą pavadinimą „Rose de Saignee“. Šis būdas dar vadinamas senuoju; pagal jį rožinis šampanas gaminamas taip: išspaustos vynuogių sultys trumpą laiką (paprastai 5-6 dienas) laikomos su juodųjų vynuogių (dažniausiai Pinot Noir, bet labai retai ir Pinot Meunier) odelėmis; taip vynas įgauna rožinę spalvą.
Šiuo senuoju būdu rausvąjį šampaną gamina labai mažai gamintojų, „Rose de Saignee“ sudaro vos 1-2% viso rožinio šampano. Apskritai visas rožinis šampanas 2015 m. sudarė 9,4% viso parduodamo šampano (neįskaitant Prancūzijos rinkos). Beje, 2003 m. tai buvo tik 4 %, t.y. matosi ryški augimo tendencija. Plačiau apie rožinius šampanus, jų skirtumus bei skirtingų šampano namų ypatumus dar kalbėsime atskiruose straipsniuose.
4.Prestižinis šampanas – Cuvee de Prestige. Tai kiekvienų šampano namų pasidžiavimas, jam skiriamas labai didelis dėmesys tiek parenkant vynuogių veisles, tiek vietoves (Grand Cru, Premier Cru) ir renkantis pačio geriausio derliaus metus, pavyzdžiui šio šimtmečio I dešimtmečio geriausiais metais buvo pripažinti 2008 metų derliaus metai, kiek tai nuo jų atsiliko 2002 bei 2006 metų derliaus metai (plačiau apie tokius vertinimus ir geriausių metų derliaus metus kalbėsime atskirame straipsnyje). Paprastai antrinės fermentacijos metu prestižinis vynas ant mielių laikomas daug ilgesnį laikotarpį nei paprastas vintažinis šampanas, kartais 6-9 metus ar dar ilgiau. Dėl išskirtinės kokybės ir ilgesnio brandinimo prestižiniai šampanai yra ženkliai brangesni už kitus. Šios rūšies šampanai puikiai tinka ilgam laikymui; ekspertai tokį šampaną rekomenduoja pradėti ragauti praėjus bent 5-9 metams po mielių nuosėdų pašalinimo (disgorgement) dienos; kartais rekomenduojama laukti net kelis dešimtmečius! Prestižiniai šampanai paprastai gaminami tik iš vienų metų derliaus (vintages), tačiau pasitaiko ir išimčių, kai maišomas kelių skirtingų metų derlius (pav. Cattier Clos du Moulin arba Cattier Armand De Brignac ; Laurent-Perrier Grand Siecle ir kt).
Prestižiniai šampanai gaminti pradėti tik praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje (išskyrus keletą išimčių). 2015 m. jų pardavimai (neskaitant Prancūzijos rinkos) sudarė 4,4 % viso šampano kiekio. Šis lyginamasis svoris nelabai pakito nuo 2003 m., kuomet buvo 4%.
Prestižinis šampanas gali būti ir rožinis; šio tipo šampanai kartais gaminami iš 2 vynuogių (Chardonnay ir Pinot Noir), nors dažniausiai – tik vienos Chardonnay veislės vynuogės Blanc de Blancs (Deutz: Amour de Deutz ; Salon – visi, pradedant 1905 metų derliumi; Taittinger: Comtes De Champagne ar Ruinart: Dom Ruinart ir kt.). Rečiau naudojama Pinot Noir vynnuogė (Bollinger: V.V.F. ; Krug: Clos d‘Ambonnay). Pinot Meunier dėl savo savybių beveik nenaudojama net ir maišytų prestižinių šampanų gamybai, išsskyrus Cattier šampaną.
Tęsinys seka: ŠAMPANO KLASIFIKAVIMAS: stilius ir rūšys. II dalis
Ekspertas Juozas Kabašinskas
ŠAMPANO KLASIFIKAVIMAS: stilius ir rūšys. I dalis
Ar žinote, į kokias rūšis skirstomas šampanas?
Be abejo, galima klasifikuoti pagal daug skirtingų kriterijų, pavyzdžiui:
Kaip bebūtų, pagrindinį skirstymą numato galiojantis šampano gamybos reglamentas. Pagal jį šampanas skirstomas taip:
1.Maišytas, ne vienų metų derliaus šampanas arba Non Vintage (NV) Brut kategorijos, šampanai. Šiai kategorijai priskiriami ir vienos vynuogės (Pinot Noir, Pinot Meunier, Chardonnay ar kitų, naudojamų šampano gamybai) šampanai, pagaminti iš skirtingų metų derliaus. Šie (NV) šampanai – pagrindinis kiekvienų namų produktas.
Pateiksime ne vienų metų derliaus NV Brut maišytų vynuogių pavyzdžius:
Pateiksime ne vienų metų derliaus NV Brut šampano, pagaminto iš vienos vynuogės Chardonnay pavydžius :
Pateiksime ne vienų metų derliaus NV Brut šampano, pagaminto iš vienos vynuogės Pinot Noir pavydžius :
Tai patvirtina ir statistika: iš viso parduodamo šampano, neįskaitant Prancūzijos rinkos, net 81% sudaro NV, t.y. maišytas ne vienų metų derliaus šampanas (2003 m. šis skaičius buvo dar didesnis – 85,7%). Įdomu, kodėl? Šampanės regionas – šalčiausioje Prancūzijos klimato zonoje, vynuogių derliui (jo kiekiui bei kokybei) didelę įtaką čia daro oro sąlygos – lietus, sausros, šaltis ir t.t. Nepastovus oras lemia kasmet skirtingą uogų derlių, kartu ir kasmet skirtingą vyną – jis ne visada tinkamas vienų metų šampanams, ne visada vienodos kokybės. Dėl šių priežasčių dalis natūraliai pagamintų vynų yra maišoma su ankstesnių metų, vadinamais rezerviniais, daug metų išlaikomais vynais. Taip šampano namams pavyksta užtikrinti skonių vientisumą, pastovumą – juk bazinis šampanas kasmet tokio pačio skonio.
Šiai statistiniai kategorijai yra priskiriami ir Brut Nature/Zero dosage bei Extra Brut šampanai (apie juos kalbėsime atskirai šios straipsnio III dalyje).
Maišytų šampanų antrinė fermentacija privalo trukti mažiausiai 15 mėn. Tiesa, daugelis namų, ypač mažieji vynuogių augintojai, gėrimus brandina kur kas ilgiau. Maišytų šampanų populiarumui įtakos turi ir tai, jog jie dažniausiai pigesni nei vienų metų – Vintages. Derėtų paminėti, jog NV šampanas yra paprastai skirtas vartojimui, t.y. nelabai tinkamas ilgam laikymui.
2. Vienų metų derliaus šampanas – tai yra Vintage (pranc. – Millesime). Toks vynas gaminamas tada, kai šampano gamintojas nusprendžia, jog derlius yra aukščiausios kokybės ir tinka vienerių metų šampanui. Jis gali būti tiek maišytas, naudojant skirtingas vynuogių veisles, tiek iš vienos vynuogės; gali būti iš vienos arba skirtingų vietovių, svarbiausia čia – jog derlius būtų surinktas tais pačiais metais. Vintažinio šampano brandinimas (antrinė fermentacija) turi trukti mažiausiai 36 mėn., tačiau dauguma gamintojų renkasi ilgesnį laiką (4-8 metus ar daugiau). Vintažinių šampanų pardavimas, neįskaitant Prancūzijos rinkos, 2015 m. sudarė tik 1,6% viso šampano kiekio. Tiesa, šios rūšies šampanas tinkamas daug ilgesniam laikymui nei kad ne vienų metų derliaus, t.y. maišytas šampanas.
Vintažiniai šampanai gali būti ir rožiniai – Rose šampanai:
kaip ir Blanc de Blancs ar Blanc de Noirs arba Meunier:
Plačiau apie Vintages šampanus, jų skirtumus bei skirtingų šampano namų ypatumus dar kalbėsime atskiruose straipsniuose.
3. Rožinis (rausvasis) šampanas. Jis gali būti tiek vintažinis, t.y. tik iš vienų metų derliaus vyno, tiek ir maišytas iš daugiau nei vienų metų derliaus vynų. Kaip gaminamas rožinis šampanas? Yra nustatyti du būdai. Paprastesnis: į baltąjį vyną įmaišoma raudonojo ir kaip įprasta butelyje vyksta antrinė fermentacija (ne mažiau 15 mėn. maišytiems, ne mažiau 36 mėn. vintažiniams šampanams). Šiuo paprastu būdu pagaminama net 98-99% viso rožinio šampano kiekio.
Yra ir kitas būdas, kuriuo pagamintas rožinis (rasuvasis) šampanas turi savo atskirą pavadinimą „Rose de Saignee“. Šis būdas dar vadinamas senuoju; pagal jį rožinis šampanas gaminamas taip: išspaustos vynuogių sultys trumpą laiką (paprastai 5-6 dienas) laikomos su juodųjų vynuogių (dažniausiai Pinot Noir, bet labai retai ir Pinot Meunier) odelėmis; taip vynas įgauna rožinę spalvą.
Šiuo senuoju būdu rausvąjį šampaną gamina labai mažai gamintojų, „Rose de Saignee“ sudaro vos 1-2% viso rožinio šampano. Apskritai visas rožinis šampanas 2015 m. sudarė 9,4% viso parduodamo šampano (neįskaitant Prancūzijos rinkos). Beje, 2003 m. tai buvo tik 4 %, t.y. matosi ryški augimo tendencija. Plačiau apie rožinius šampanus, jų skirtumus bei skirtingų šampano namų ypatumus dar kalbėsime atskiruose straipsniuose.
4.Prestižinis šampanas – Cuvee de Prestige. Tai kiekvienų šampano namų pasidžiavimas, jam skiriamas labai didelis dėmesys tiek parenkant vynuogių veisles, tiek vietoves (Grand Cru, Premier Cru) ir renkantis pačio geriausio derliaus metus, pavyzdžiui šio šimtmečio I dešimtmečio geriausiais metais buvo pripažinti 2008 metų derliaus metai, kiek tai nuo jų atsiliko 2002 bei 2006 metų derliaus metai (plačiau apie tokius vertinimus ir geriausių metų derliaus metus kalbėsime atskirame straipsnyje). Paprastai antrinės fermentacijos metu prestižinis vynas ant mielių laikomas daug ilgesnį laikotarpį nei paprastas vintažinis šampanas, kartais 6-9 metus ar dar ilgiau. Dėl išskirtinės kokybės ir ilgesnio brandinimo prestižiniai šampanai yra ženkliai brangesni už kitus. Šios rūšies šampanai puikiai tinka ilgam laikymui; ekspertai tokį šampaną rekomenduoja pradėti ragauti praėjus bent 5-9 metams po mielių nuosėdų pašalinimo (disgorgement) dienos; kartais rekomenduojama laukti net kelis dešimtmečius! Prestižiniai šampanai paprastai gaminami tik iš vienų metų derliaus (vintages), tačiau pasitaiko ir išimčių, kai maišomas kelių skirtingų metų derlius (pav. Cattier Clos du Moulin arba Cattier Armand De Brignac ; Laurent-Perrier Grand Siecle ir kt).
Prestižiniai šampanai gaminti pradėti tik praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje (išskyrus keletą išimčių). 2015 m. jų pardavimai (neskaitant Prancūzijos rinkos) sudarė 4,4 % viso šampano kiekio. Šis lyginamasis svoris nelabai pakito nuo 2003 m., kuomet buvo 4%.
Prestižinis šampanas gali būti ir rožinis; šio tipo šampanai kartais gaminami iš 2 vynuogių (Chardonnay ir Pinot Noir), nors dažniausiai – tik vienos Chardonnay veislės vynuogės Blanc de Blancs (Deutz: Amour de Deutz ; Salon – visi, pradedant 1905 metų derliumi; Taittinger: Comtes De Champagne ar Ruinart: Dom Ruinart ir kt.). Rečiau naudojama Pinot Noir vynnuogė (Bollinger: V.V.F. ; Krug: Clos d‘Ambonnay). Pinot Meunier dėl savo savybių beveik nenaudojama net ir maišytų prestižinių šampanų gamybai, išsskyrus Cattier šampaną.
Tęsinys seka: ŠAMPANO KLASIFIKAVIMAS: stilius ir rūšys. II dalis
Ekspertas Juozas Kabašinskas
Naujausi komentarai