Kas: NAPOLEON I ar NAPOLEON III turėjo didesnę reikšmę COGNAC istorijai (3)
Šis straipsnis paruoštas pagal Christian PESSEY knygą „The little book of COGNAC“ (Flammarion, 2002):
Pirmiausia susipažinkite su nagrinėjamo klausimo pristatymu šioje knygoje.
Napoleonas I paliko savo žymes visur kur tik lankėsi ir net ten kur jo niekada nebuvo. Ar iš tikrųjų jis sustojo Charentėje, kad įvertintų savo atvaizdą ant beprotiško kiekio konjako? Atrodo, kad jis iš tiesų sustojo ten, netgi dukart, 1808 metais Rocherforte ir Aix saloje inspekcijai ir ar kartą po Waterloo mūšio 1815 metais, visai prieš pasiduodant anglams. Istorija pasakoja, kad šią liūdną dieną, galbūt tam, kad pakelti jo ūpą, jo tiekėjas išsiuntė siuntą konjako imperatoriui, tikėdamasis, kad jis išvyks (pabėgs) į Naująjį Pasaulį (sakoma, kad nuverstas imperatorius turėjo tokių planų). Siunta pakliuvo anglams į rankas, kurie pakrikštijo grobį “Napoleono konjaku”. Šis įvykis atidarė duris Napoleono tiekėjui Emmanueliui Courvoisier į Londoną.
Valdymo metu Napoleonas I nuolat įsiveldavo į konfliktus su Anglija ir taip apsunkino Charentės regiono gyventojų būtį. Jis mane, kad kontinentinentinė blokada pažeis britų ekonomiką. Tačiau kaip tik dėl to konjakų rinka stipriai nukentėjo, nes buvę kaimynai, tapę priešais, ilgus metus buvo ypatingi ir lojalūs klientai Charentės krašto prekybininkams tiek perkant druską, tiek vyną ir žinoma konjaką. Vietinė rinka taip pat pasikeitė, imperatoriškieji rūmai ir aušto rango žmonės toliau užsakinėjo konjaką, tačiau Napoleono I feldmaršalai visai neturėjo laiko ragauti šio nektaro, nes lakstė po visą Europą.
Taikos sugrąžinimas po Vienos kongreso atnaujino mainus ir taip pradėjo Cognac bei aplinkinių regionų klestėjimą. Antroji imperija (Napoleono sūnėno Princo-Prezidento Napoleono III, tuo metu besislapstančio Anglijoje, vėliau kalėjusio Ham forte) buvo tikrasis konjako aukso amžius. Rūmų pompastika ir tuometinės mados sūkurys atsispindėjo šiame „Dievų likeryje“, kurį taip pavadino pats Viktoras Hugo ragaudamas jį tremtyje, Džersyje (Guernsey).
Bet konjakas labiausiai skolingas diplomatijai. Laisvosios prekybos sutartis su Anglija pakeitė Charentės pirklių gyvenimą į gerąją pusę. Apgailestautina, kad imperijos žlugimas dėl Prūsijos agresijos ir netikėtas parazituojančių vabzdžių (phylloxera) antpuolis devynioliktojo amžiaus antroje pusėje vėl sukėlė daugybę bėdų konjako regione. Tuo metu, tarsi pagerbdamas šeimos narį, mūsų tiekėjas Courvoiseir panaudojo garsųjį imperatoriaus atvaizdą ir nepamirštamą vardą, žymėdamas savo konjako butelius. Visa industrija puolė sekti šią tendenciją, naudodama imperatoriaus vardą, kad nurodytų tam tikro amžiaus (compte 6) ir išskirtinės vertės konjaką, kuris būtų vertas tokio didžio žmogaus su nedidele kepure atminimo.
Kaip matyti iš auksčiau pateikto aprašymo, jo autorius net nebandė atsakyti į klausimą – kuris Imperatorius – I ar II turėjo didesnę istorinę įtaką ir kuris yra apibrėžtas konjako reglamente. Ir svarbiausia tik išvada tai, kad konjako gamintojai pasinaudojo vardu NAPOLEON, pardavinėdami konjaką visam pasauliui.
Pasižiūrėkime į šiuos Napoelon kategorijos atskirų konjako gamintojų butelius ir mes galėsime vienais atvejais matyti, kad pavadinimas gali būti siejamas su vienu iš Imperatorių, o kitais atvejais jokios nuorodos nesimato, t.y. paprasčiausia atvaizduota tik konjako kategorija.
Vadinasi, kol kas atsakymo neturime ir belieka, nežiūrint į dar neatsakytus klausimus, įsidėmėti, kad NAPOLEON tai konjako kategorija, apibrėžta atitinkamu reglamentu ir kuri reiškia konjako brandinimo amžių ąžuolo statinėse. Bet tyrimas dar tęsiamas ir laukite tęsinio. Iki sekančių susitikimų.
Kas: NAPOLEON I ar NAPOLEON III turėjo didesnę reikšmę COGNAC istorijai (3)
Šis straipsnis paruoštas pagal Christian PESSEY knygą „The little book of COGNAC“ (Flammarion, 2002):
Pirmiausia susipažinkite su nagrinėjamo klausimo pristatymu šioje knygoje.
Napoleonas I paliko savo žymes visur kur tik lankėsi ir net ten kur jo niekada nebuvo. Ar iš tikrųjų jis sustojo Charentėje, kad įvertintų savo atvaizdą ant beprotiško kiekio konjako? Atrodo, kad jis iš tiesų sustojo ten, netgi dukart, 1808 metais Rocherforte ir Aix saloje inspekcijai ir ar kartą po Waterloo mūšio 1815 metais, visai prieš pasiduodant anglams. Istorija pasakoja, kad šią liūdną dieną, galbūt tam, kad pakelti jo ūpą, jo tiekėjas išsiuntė siuntą konjako imperatoriui, tikėdamasis, kad jis išvyks (pabėgs) į Naująjį Pasaulį (sakoma, kad nuverstas imperatorius turėjo tokių planų). Siunta pakliuvo anglams į rankas, kurie pakrikštijo grobį “Napoleono konjaku”. Šis įvykis atidarė duris Napoleono tiekėjui Emmanueliui Courvoisier į Londoną.
Valdymo metu Napoleonas I nuolat įsiveldavo į konfliktus su Anglija ir taip apsunkino Charentės regiono gyventojų būtį. Jis mane, kad kontinentinentinė blokada pažeis britų ekonomiką. Tačiau kaip tik dėl to konjakų rinka stipriai nukentėjo, nes buvę kaimynai, tapę priešais, ilgus metus buvo ypatingi ir lojalūs klientai Charentės krašto prekybininkams tiek perkant druską, tiek vyną ir žinoma konjaką. Vietinė rinka taip pat pasikeitė, imperatoriškieji rūmai ir aušto rango žmonės toliau užsakinėjo konjaką, tačiau Napoleono I feldmaršalai visai neturėjo laiko ragauti šio nektaro, nes lakstė po visą Europą.
Taikos sugrąžinimas po Vienos kongreso atnaujino mainus ir taip pradėjo Cognac bei aplinkinių regionų klestėjimą. Antroji imperija (Napoleono sūnėno Princo-Prezidento Napoleono III, tuo metu besislapstančio Anglijoje, vėliau kalėjusio Ham forte) buvo tikrasis konjako aukso amžius. Rūmų pompastika ir tuometinės mados sūkurys atsispindėjo šiame „Dievų likeryje“, kurį taip pavadino pats Viktoras Hugo ragaudamas jį tremtyje, Džersyje (Guernsey).
Bet konjakas labiausiai skolingas diplomatijai. Laisvosios prekybos sutartis su Anglija pakeitė Charentės pirklių gyvenimą į gerąją pusę. Apgailestautina, kad imperijos žlugimas dėl Prūsijos agresijos ir netikėtas parazituojančių vabzdžių (phylloxera) antpuolis devynioliktojo amžiaus antroje pusėje vėl sukėlė daugybę bėdų konjako regione. Tuo metu, tarsi pagerbdamas šeimos narį, mūsų tiekėjas Courvoiseir panaudojo garsųjį imperatoriaus atvaizdą ir nepamirštamą vardą, žymėdamas savo konjako butelius. Visa industrija puolė sekti šią tendenciją, naudodama imperatoriaus vardą, kad nurodytų tam tikro amžiaus (compte 6) ir išskirtinės vertės konjaką, kuris būtų vertas tokio didžio žmogaus su nedidele kepure atminimo.
Kaip matyti iš auksčiau pateikto aprašymo, jo autorius net nebandė atsakyti į klausimą – kuris Imperatorius – I ar II turėjo didesnę istorinę įtaką ir kuris yra apibrėžtas konjako reglamente. Ir svarbiausia tik išvada tai, kad konjako gamintojai pasinaudojo vardu NAPOLEON, pardavinėdami konjaką visam pasauliui.
Pasižiūrėkime į šiuos Napoelon kategorijos atskirų konjako gamintojų butelius ir mes galėsime vienais atvejais matyti, kad pavadinimas gali būti siejamas su vienu iš Imperatorių, o kitais atvejais jokios nuorodos nesimato, t.y. paprasčiausia atvaizduota tik konjako kategorija.
Vadinasi, kol kas atsakymo neturime ir belieka, nežiūrint į dar neatsakytus klausimus, įsidėmėti, kad NAPOLEON tai konjako kategorija, apibrėžta atitinkamu reglamentu ir kuri reiškia konjako brandinimo amžių ąžuolo statinėse. Bet tyrimas dar tęsiamas ir laukite tęsinio. Iki sekančių susitikimų.
Naujausi komentarai