Atgal

Šampano rinkos plėtra Lietovoje per 10 paskutinių metų

ŠAMPANO RINKOS VYSTYMASIS  LIETUVOJE NUO 2005 METŲ „KONJAKO NAMŲ“ POŽIŪRIU

Daugeliui mūsų prekinis ženklas KONJAKO NAMAI rinkoje, o ypač iš pradžių nuo 2004 metų pabaigos asocijuojasi tik su konjaku, nors tik nedaugeliui yra žinoma kad bendruose pardavimuose šampano pardavimai sudaro daugiau kaip 30 procentų nuo bendrų pardavimų. Mūsų šampano pardavimų apimtys Lietuvos šampano rinkoje taip pat sudarė ir sudaro labai rimtą dalį, bet apie tai pakalbėsime gal sekantį kartą.

Konjako didmenine prekyba pradėjome dar prieš įsteigiant bendrovę 2004 metų pabaigoje (2003 metais bendras konjako importas iš Prancūzijos tesiekė 12 tūkst., o iš jų tik 180 XO kategorijos  butelių!). Suradę kooperacijos ryšius su bendrove „Šiaulių tara“, prekiauti pradėjome 2005 metų kovo mėn., kai atidarėme pirmąją specializuotą gėrimų parduotuvę COGNAC BOUTIQUE. Jos asortimentas iš pradžių buvo tik konjakas, armanjakas ir kalvadosas (vietintelis mūsų asortimente nuo pradžios iki dabar ir, nepakartojamas savo kokybe gamintojas CHRISTIAN DROUIN! Bet dabar ne apie šį šeimos gamintoją, nes šeimos istorijai, produktų gamai aprašyti reiktų net kelių straipsnių, o gal ir knygos).

Jau tada matėme, kad Lietuvos rinka yra labai maža, todėl reikia galvoti apie asortimento plėtimą, bet ne ėjimą į prekybos tinklus. Taigi, sukūrėm planą, ir asortimentas prasiplėtė ne tik prancūziškais produktais,  tokiais kaip Gvadelupės ir Martinikos romas, bet ir škotiškais salykliniais viskiais (aplankius 9 daryklas pasirinkome GLENFARCLAS ir pačią mažiausią šios šalies daryklą BENROMACH). Taigi turėjome savo portfelyje, mano giliu įsitikinimu, gėrimų karalių – KONJAKĄ bei princą – ŠKOTIŠKĄ VISKĮ (kurio pardavimai Lietuvoje buvo dar mažesni nei kad konjako!). Reikėjo dar KARALIENĖS – o karalienė gali būti tik ŠAMPANAS! Pastarojo pardavimai dar buvo kuklesni, tik 3 tūkst. butelių (importas į Lietuvą 2005 metais), nes daugelis Lietuvoje šampanu laikė bet kokį putokšlį… Taigi reikėjo susirasti tos karalienės gamintojus, kurių atstovai Lietuvoje jau buvo – Moet & Chandon (atstovas “Mineraliniai vandenys”), Laurent – Perrier (atstovas “Bennet Distributors”), Drapier ( atstovas “Filipopolis”), Gosset (atstovas “Šiaulių tara“), Veuve Cliquot (tuometinio atstovo nepamenu), Cattier (atstovas „Alita“, kurios reklama dėl šio „šampano gamybos Lietuvoje“ buvo labai greitai suprasta ir paneigta pačių gamintojų). Gal buvo ir dar kažko, tačiau šiandien sunku ir prisiminti…

Ėmėmės paieškų ir patys nustebom, kai jos taip rezultatyviai baigėsi. Gal gamintojams nauja rinka pasirodė įdomi, gal pasitikėjimo įkvėpė konjako namų rekomendacijos, bet jau 2006 metų pabaigoje buvo atsivešti pirmieji šampanai: Taittinger, Ayla, Deutz, Lenoble, Comte Audoin de Dampierre.  Šampano rinka po truputį pradėjo augti, ir importas į Lietuvą 2006 metais jau sudarė 12 tūkst. butelių.

2007 metais įvežamų šampanų gamintojų ratas labai išsiplėtė, nes buvo pradėti importuoti tokie šampanai, kaip: Alfred Gratien;  Billecart-Salmon; Canard-Duchene; Charles Lafitte (Pommery grupė); De Venoge; Delamotte; Demoiselle (Pommery grupė); Diamant (Pommery grupė); Gosset; Henriot; JacquessonLaunois Pere & Fils; Marguet Pere & Fils; Philipponnat; Pommery; Ruinart; Salon; Thienot; Gonet-Medeville; William Beaufort. Teko bendrauti ir su Pol Roger bei su KRUG, bet jiems buvo sunku patikėti, kad vienas importuotojas atstovauja tokiai gausai šampano gamintojų, o be to jie laikėsi savo pozicijos, kad juos turi atstovauti tik importuotojas turintis savo portfelyje tik jų vienų produktus. Daug pozityviau į tai žiūrėjo Louis Roederer šampano namai, kurie pasirinko ne mus, bet „Vyno klubą“, nes jų portfelyje buvo mažesnis kiekis atstovaujamų šampano namų.

2007 metų importas į Lietuvą pasiekė aukštumas – įvežimas išaugo iki 47 tūkst. but.! Таi yra, kone 4 kartus daugiau  nei 2006 metais. Bet jau kitais metais įvežimai krito labai ženkliai – tik 15 tūkst. but. Krizė. Tai tęsėsi kelerius metus, kol praeitais metais šampano rinka (importas) išaugo iki beveik 120 tūkst. but.

Prie mūsų atstovaujamų šampanų 2008 prisidėjo BOLLINGER šampano namai, kurie patys pakeitė ankstesnį jų importuotoją Lietuvoje („Eugesta”), o 2013-2014 mes praplėtėme savo atstovaujamų šampano namų ratą mažais šampamo gamintojais – vynuogių augintojais is grand cru arba premier cru vietovių. Tai Bonnaire; Geofroy; Paul Clouet; Ruffin & Fils. Šių metų rugsėjo mėnesyje atsivešime dar dviejų arba net trijų šampano gamintojų šampanus. Apie juos pranešime rugsėjo mėnėsį.

O kaip su praradimais? Tai visų pirma susiję su atskirų šampanų namų priklausymu atitinkamoms grupėms arba kai į Lietuvos rinką ateina nauja įmonė arba importuotojas, kuris atstovauja vienus ar kitus šampano namus. Tai visiems žinoma ir nėra ko čia stebėtis.

Mums buvo didelė garbė atstovauti kai kuriems pasaulyje labai aukštai vertinamiems šampanams, tokiems kaip RUINART (stojus krizei, 2009 m. jų perėmė platinimą „Prike“), DEUTZ (platinimą 2012 m.  perėmė „Liviko“, turėjusiai savo įmones Estijoje ir Latvijoje bei atrodo įsisteigusiai Lietuvoje atrodo 2010 metais), TAITTINGER (platinimą 2015m. perėmė  Estijos dukterinė įmonė Lietuvoje „Isvestas“). Kaip matyti estai buvo daug tvirtesni šampano žaidėjai, kad net padarė įtaką Lietuvos rinkos persiskirstymui……

Apie šių pokyčių istorijas dar reiks daug pasakoti, kadangi juose yra daug pamokančių dalykų, tiek išdavysčių, tiek pavyzdingos verslo etikos. 2008 metais Lietuvoje, įsisteigus Danijos įmonės dukterinei įmonei Lietuvoje „AMKA“, teko perduoti POMMERY šampanus bei jų grupei priklausančius šampanus. 2010 metais, neatsigavus šampano rinkai ir dėl sumažėjusio importo, teko perleisti BILLECART-SALMON bei HENRIOT šampano namus įmonei „Eugesta“. Na, o pirmuosius mes praradome, dar tik pradėję verslą, JACQUESSON šampanus. Kadangi juos netrukus pradėjo vežti ir „Vyno klubas“. Tačiau apie tai nesiplėskime, tegul tai lieka paslaptimi, apie kurią žino tik mūsų dvi įmonės, įskaitant kai kuriuos „Vyno klubo“ buvusius darbuotojus – šampano ekspertus.

Summa summarum, mūsų parduotuvėje COGNAC BOUTIQUE visada galima rasti visus prestižinius paminėtų šampano namų šampanus: Taittinger Comtes de Champagne Brut Blanc de Blancs  bei Rose (pradedant 1998 metų derliaus); Billecart-Salmon Brut Clos Saint-Hilaire ir Billecart-Salmon Brut Rose Cuvee E.S (pradedant 1996 metų derliaus); Armand de Brignac; Deutz Amour de Deutz ir Deutz Cuvee William Deutz Brut bei Rose (pradedant 1998 metų derliaus); Dom Perignon (pastoviai turime tai kas yra rinkoje bei kai kuriuos ankstesnių metų derliaus); Henriot Brut Cuvee Des Enchanteleurs (pradedant 1988 metų derliaus); Jacquesson Brut Rose Vintage 1997 bei Jacquesson Extra Brut Avize Grand Cru Vintage 1997; Krug Grand Brut Cuvee; Laurent-Perrier Alexandra Brut Rose ir Laurent Perrier Grand Siecle Brut; Perrier Jouet Belle Epooue Brut; Pommery Cuvee Louise; Dom Ruinart Brut ir Rose (pradedant 1990 metų derliaus); Veuve Cliquot Ponsardin La Grande Dame (pradedant 1996 metų derliaus); Pommery Cuvee Louise; Louis Roederer Cristal ; Pol Roger Sir Winston Churchill Vintage. Ir jau nekalbant apie prestižinius cuvee arba vintages šampanus, kaip BOLLINGER La Grand Anne (Brut ir Rose); SALON (pradedant 1988 metų derliaus); PHILIPPONNAT Brut Clos Des Goisses (pradedant 1983 metų derliaus) bei jų vintages pradedant 1974 metų derliaus; GOSSET Celebris Brut ir Rose (pradedant 1998 metų derliaus); DE VENOGE Brut Grand Vin Des Princes (pradedant 1982 metų derliaus) bei jų vintages pradedant 1973 metų derliaus; AYALA Brut BEI Nature Cuvee Perle d’Ayala (pradedant 2000 metų derliaus); LENOBLE jų vintages pradedant 1964 metų derliaus ir dar daugelį kitų, kuriuos sunku ir įvardinti.

Mūsų devizas: kas yra geriausia pasaulyje ir yra Lietuvos rinkoje turi būti pas mus – COGNAC BOUTIQUE, o jeigu nėra, tuomet stengiamės surasti. Ir mes mylime savo karalienę – ŠAMPANĄ ir savaime aišku mėgaujamės! Dar 2012 metais pradėjome šampano degustacijas, kurias apibendrintai pavadinome ŠAMPANO VAKARAI – jos sėkmingai pravedamos ir bus tęsiamos ir ateityje.

Ir pabaigoje apie kai kuriuos skaičius, kurie kartais yra labai svarbūs skaičiuojant rinkos dalį. Buvo metų, kuomet mūsų atstovaujamų namų šampano importas į Lietuvą sudarė bendrame šampano importe: Ruinart – 1 proc. , Deutz – net 3 proc., Taittinger – net 5 proc. Pagal tokius skaičius mes buvome paminėtų šampano namų lyderiai pasauliniu mąstu. Matyt, kad paminėtiems šampano namams tai buvo per maža rinkos dalis Lietuvoje. Nors apie tai su gamintojais niekada nebuvo kalbos.Įdomu, kaip jiems dabar sekasi su rinkos dalimi? Žinoma, kai pereini prie absoliučių, o ne santykinių skaičių, vaizdelis ženkliai keičiasi. Įsivaizduokite kad ir Švediją, kur šampano importas iš viso yra 5 mln. but., o Taittinger įvežama apie 200 tūkst. but. , kai toks bendro šampano pardavimo  kiekis (200 000) Lietuvoje dar neaišku, kada bus pasiektas. Tačiau pagal santykinį rodiklį buvome geresni nei kad švedai, atstovaujantys Taittinger šampano namams. Šiuo metu mes esame vieni iš geriausių Bollinger šampanų pardavėjų pasaulyje pagal šį rodiklį – šiemet tikimės pasiekti jų pardavimus bendrame šampano kiekyje 2 proc.

Reziumuojant noriu pasakyti, kad reikia visiems šampano importuotojams ir platintojams Lietuvoje rūpintis bendru šampanų pardavimo kiekiu ir netrukus aplenkti savo kaimynus latvius ir estus. Atrodo, kad skaičiuojant šampano pardavimus 1 gyventojui, mums bus sunkoka tai padaryti per artimiausius penkerius metus. Pamenu, kaip latviai džiaugėsi net 50 importuojamų šampano namų gausa, kai mes galėjome džiaugtis tik keleriais. Pažymėtina, kad šiais metais Lietuvos rinkoje yra jau apie 70 šampano gamintojų, iš kurių net 15 atstovaujame mes! Tačiau aš lieku optimistas – šampano rinka augs. Ir juk yra iš ko rinktis – net 5 tūkstančių gamintojų. Tik reikia daug nuveikti puoselėjant vartojimo kultūrą. To ir linkiu visiems, kam tai yra aktualu ir svarbu. Ir lai atsiranda restoranų, kurie turėtų nors 100 pavadinimų šampanų. Jau yra restoranų, kurie važiuoja ta kryptimi, tačiau silpna vieta – pilstomo šampano taurėmis stygius, bet tai tikriausia lemia maža paklausa. Bet kai nesiūlai – tai mažas vartojimas. Tokiais rezultatais galėsime didžiuotis visi kartu, tiek atstovaujantys vienus šampano namus, tiek dešimt, dvidešimt ar dar daugiau. Linkiu visiems sėkmės ir kaip prancūzai sako: SANTE!

 

Juozas   Kabašinskas

ŠAMPANO RINKOS VYSTYMASIS  LIETUVOJE NUO 2005 METŲ „KONJAKO NAMŲ“ POŽIŪRIU

Daugeliui mūsų prekinis ženklas KONJAKO NAMAI rinkoje, o ypač iš pradžių nuo 2004 metų pabaigos asocijuojasi tik su konjaku, nors tik nedaugeliui yra žinoma kad bendruose pardavimuose šampano pardavimai sudaro daugiau kaip 30 procentų nuo bendrų pardavimų. Mūsų šampano pardavimų apimtys Lietuvos šampano rinkoje taip pat sudarė ir sudaro labai rimtą dalį, bet apie tai pakalbėsime gal sekantį kartą.

Konjako didmenine prekyba pradėjome dar prieš įsteigiant bendrovę 2004 metų pabaigoje (2003 metais bendras konjako importas iš Prancūzijos tesiekė 12 tūkst., o iš jų tik 180 XO kategorijos  butelių!). Suradę kooperacijos ryšius su bendrove „Šiaulių tara“, prekiauti pradėjome 2005 metų kovo mėn., kai atidarėme pirmąją specializuotą gėrimų parduotuvę COGNAC BOUTIQUE. Jos asortimentas iš pradžių buvo tik konjakas, armanjakas ir kalvadosas (vietintelis mūsų asortimente nuo pradžios iki dabar ir, nepakartojamas savo kokybe gamintojas CHRISTIAN DROUIN! Bet dabar ne apie šį šeimos gamintoją, nes šeimos istorijai, produktų gamai aprašyti reiktų net kelių straipsnių, o gal ir knygos).

Jau tada matėme, kad Lietuvos rinka yra labai maža, todėl reikia galvoti apie asortimento plėtimą, bet ne ėjimą į prekybos tinklus. Taigi, sukūrėm planą, ir asortimentas prasiplėtė ne tik prancūziškais produktais,  tokiais kaip Gvadelupės ir Martinikos romas, bet ir škotiškais salykliniais viskiais (aplankius 9 daryklas pasirinkome GLENFARCLAS ir pačią mažiausią šios šalies daryklą BENROMACH). Taigi turėjome savo portfelyje, mano giliu įsitikinimu, gėrimų karalių – KONJAKĄ bei princą – ŠKOTIŠKĄ VISKĮ (kurio pardavimai Lietuvoje buvo dar mažesni nei kad konjako!). Reikėjo dar KARALIENĖS – o karalienė gali būti tik ŠAMPANAS! Pastarojo pardavimai dar buvo kuklesni, tik 3 tūkst. butelių (importas į Lietuvą 2005 metais), nes daugelis Lietuvoje šampanu laikė bet kokį putokšlį… Taigi reikėjo susirasti tos karalienės gamintojus, kurių atstovai Lietuvoje jau buvo – Moet & Chandon (atstovas “Mineraliniai vandenys”), Laurent – Perrier (atstovas “Bennet Distributors”), Drapier ( atstovas “Filipopolis”), Gosset (atstovas “Šiaulių tara“), Veuve Cliquot (tuometinio atstovo nepamenu), Cattier (atstovas „Alita“, kurios reklama dėl šio „šampano gamybos Lietuvoje“ buvo labai greitai suprasta ir paneigta pačių gamintojų). Gal buvo ir dar kažko, tačiau šiandien sunku ir prisiminti…

Ėmėmės paieškų ir patys nustebom, kai jos taip rezultatyviai baigėsi. Gal gamintojams nauja rinka pasirodė įdomi, gal pasitikėjimo įkvėpė konjako namų rekomendacijos, bet jau 2006 metų pabaigoje buvo atsivešti pirmieji šampanai: Taittinger, Ayla, Deutz, Lenoble, Comte Audoin de Dampierre.  Šampano rinka po truputį pradėjo augti, ir importas į Lietuvą 2006 metais jau sudarė 12 tūkst. butelių.

2007 metais įvežamų šampanų gamintojų ratas labai išsiplėtė, nes buvo pradėti importuoti tokie šampanai, kaip: Alfred Gratien;  Billecart-Salmon; Canard-Duchene; Charles Lafitte (Pommery grupė); De Venoge; Delamotte; Demoiselle (Pommery grupė); Diamant (Pommery grupė); Gosset; Henriot; JacquessonLaunois Pere & Fils; Marguet Pere & Fils; Philipponnat; Pommery; Ruinart; Salon; Thienot; Gonet-Medeville; William Beaufort. Teko bendrauti ir su Pol Roger bei su KRUG, bet jiems buvo sunku patikėti, kad vienas importuotojas atstovauja tokiai gausai šampano gamintojų, o be to jie laikėsi savo pozicijos, kad juos turi atstovauti tik importuotojas turintis savo portfelyje tik jų vienų produktus. Daug pozityviau į tai žiūrėjo Louis Roederer šampano namai, kurie pasirinko ne mus, bet „Vyno klubą“, nes jų portfelyje buvo mažesnis kiekis atstovaujamų šampano namų.

2007 metų importas į Lietuvą pasiekė aukštumas – įvežimas išaugo iki 47 tūkst. but.! Таi yra, kone 4 kartus daugiau  nei 2006 metais. Bet jau kitais metais įvežimai krito labai ženkliai – tik 15 tūkst. but. Krizė. Tai tęsėsi kelerius metus, kol praeitais metais šampano rinka (importas) išaugo iki beveik 120 tūkst. but.

Prie mūsų atstovaujamų šampanų 2008 prisidėjo BOLLINGER šampano namai, kurie patys pakeitė ankstesnį jų importuotoją Lietuvoje („Eugesta”), o 2013-2014 mes praplėtėme savo atstovaujamų šampano namų ratą mažais šampamo gamintojais – vynuogių augintojais is grand cru arba premier cru vietovių. Tai Bonnaire; Geofroy; Paul Clouet; Ruffin & Fils. Šių metų rugsėjo mėnesyje atsivešime dar dviejų arba net trijų šampano gamintojų šampanus. Apie juos pranešime rugsėjo mėnėsį.

O kaip su praradimais? Tai visų pirma susiję su atskirų šampanų namų priklausymu atitinkamoms grupėms arba kai į Lietuvos rinką ateina nauja įmonė arba importuotojas, kuris atstovauja vienus ar kitus šampano namus. Tai visiems žinoma ir nėra ko čia stebėtis.

Mums buvo didelė garbė atstovauti kai kuriems pasaulyje labai aukštai vertinamiems šampanams, tokiems kaip RUINART (stojus krizei, 2009 m. jų perėmė platinimą „Prike“), DEUTZ (platinimą 2012 m.  perėmė „Liviko“, turėjusiai savo įmones Estijoje ir Latvijoje bei atrodo įsisteigusiai Lietuvoje atrodo 2010 metais), TAITTINGER (platinimą 2015m. perėmė  Estijos dukterinė įmonė Lietuvoje „Isvestas“). Kaip matyti estai buvo daug tvirtesni šampano žaidėjai, kad net padarė įtaką Lietuvos rinkos persiskirstymui……

Apie šių pokyčių istorijas dar reiks daug pasakoti, kadangi juose yra daug pamokančių dalykų, tiek išdavysčių, tiek pavyzdingos verslo etikos. 2008 metais Lietuvoje, įsisteigus Danijos įmonės dukterinei įmonei Lietuvoje „AMKA“, teko perduoti POMMERY šampanus bei jų grupei priklausančius šampanus. 2010 metais, neatsigavus šampano rinkai ir dėl sumažėjusio importo, teko perleisti BILLECART-SALMON bei HENRIOT šampano namus įmonei „Eugesta“. Na, o pirmuosius mes praradome, dar tik pradėję verslą, JACQUESSON šampanus. Kadangi juos netrukus pradėjo vežti ir „Vyno klubas“. Tačiau apie tai nesiplėskime, tegul tai lieka paslaptimi, apie kurią žino tik mūsų dvi įmonės, įskaitant kai kuriuos „Vyno klubo“ buvusius darbuotojus – šampano ekspertus.

Summa summarum, mūsų parduotuvėje COGNAC BOUTIQUE visada galima rasti visus prestižinius paminėtų šampano namų šampanus: Taittinger Comtes de Champagne Brut Blanc de Blancs  bei Rose (pradedant 1998 metų derliaus); Billecart-Salmon Brut Clos Saint-Hilaire ir Billecart-Salmon Brut Rose Cuvee E.S (pradedant 1996 metų derliaus); Armand de Brignac; Deutz Amour de Deutz ir Deutz Cuvee William Deutz Brut bei Rose (pradedant 1998 metų derliaus); Dom Perignon (pastoviai turime tai kas yra rinkoje bei kai kuriuos ankstesnių metų derliaus); Henriot Brut Cuvee Des Enchanteleurs (pradedant 1988 metų derliaus); Jacquesson Brut Rose Vintage 1997 bei Jacquesson Extra Brut Avize Grand Cru Vintage 1997; Krug Grand Brut Cuvee; Laurent-Perrier Alexandra Brut Rose ir Laurent Perrier Grand Siecle Brut; Perrier Jouet Belle Epooue Brut; Pommery Cuvee Louise; Dom Ruinart Brut ir Rose (pradedant 1990 metų derliaus); Veuve Cliquot Ponsardin La Grande Dame (pradedant 1996 metų derliaus); Pommery Cuvee Louise; Louis Roederer Cristal ; Pol Roger Sir Winston Churchill Vintage. Ir jau nekalbant apie prestižinius cuvee arba vintages šampanus, kaip BOLLINGER La Grand Anne (Brut ir Rose); SALON (pradedant 1988 metų derliaus); PHILIPPONNAT Brut Clos Des Goisses (pradedant 1983 metų derliaus) bei jų vintages pradedant 1974 metų derliaus; GOSSET Celebris Brut ir Rose (pradedant 1998 metų derliaus); DE VENOGE Brut Grand Vin Des Princes (pradedant 1982 metų derliaus) bei jų vintages pradedant 1973 metų derliaus; AYALA Brut BEI Nature Cuvee Perle d’Ayala (pradedant 2000 metų derliaus); LENOBLE jų vintages pradedant 1964 metų derliaus ir dar daugelį kitų, kuriuos sunku ir įvardinti.

Mūsų devizas: kas yra geriausia pasaulyje ir yra Lietuvos rinkoje turi būti pas mus – COGNAC BOUTIQUE, o jeigu nėra, tuomet stengiamės surasti. Ir mes mylime savo karalienę – ŠAMPANĄ ir savaime aišku mėgaujamės! Dar 2012 metais pradėjome šampano degustacijas, kurias apibendrintai pavadinome ŠAMPANO VAKARAI – jos sėkmingai pravedamos ir bus tęsiamos ir ateityje.

Ir pabaigoje apie kai kuriuos skaičius, kurie kartais yra labai svarbūs skaičiuojant rinkos dalį. Buvo metų, kuomet mūsų atstovaujamų namų šampano importas į Lietuvą sudarė bendrame šampano importe: Ruinart – 1 proc. , Deutz – net 3 proc., Taittinger – net 5 proc. Pagal tokius skaičius mes buvome paminėtų šampano namų lyderiai pasauliniu mąstu. Matyt, kad paminėtiems šampano namams tai buvo per maža rinkos dalis Lietuvoje. Nors apie tai su gamintojais niekada nebuvo kalbos.Įdomu, kaip jiems dabar sekasi su rinkos dalimi? Žinoma, kai pereini prie absoliučių, o ne santykinių skaičių, vaizdelis ženkliai keičiasi. Įsivaizduokite kad ir Švediją, kur šampano importas iš viso yra 5 mln. but., o Taittinger įvežama apie 200 tūkst. but. , kai toks bendro šampano pardavimo  kiekis (200 000) Lietuvoje dar neaišku, kada bus pasiektas. Tačiau pagal santykinį rodiklį buvome geresni nei kad švedai, atstovaujantys Taittinger šampano namams. Šiuo metu mes esame vieni iš geriausių Bollinger šampanų pardavėjų pasaulyje pagal šį rodiklį – šiemet tikimės pasiekti jų pardavimus bendrame šampano kiekyje 2 proc.

Reziumuojant noriu pasakyti, kad reikia visiems šampano importuotojams ir platintojams Lietuvoje rūpintis bendru šampanų pardavimo kiekiu ir netrukus aplenkti savo kaimynus latvius ir estus. Atrodo, kad skaičiuojant šampano pardavimus 1 gyventojui, mums bus sunkoka tai padaryti per artimiausius penkerius metus. Pamenu, kaip latviai džiaugėsi net 50 importuojamų šampano namų gausa, kai mes galėjome džiaugtis tik keleriais. Pažymėtina, kad šiais metais Lietuvos rinkoje yra jau apie 70 šampano gamintojų, iš kurių net 15 atstovaujame mes! Tačiau aš lieku optimistas – šampano rinka augs. Ir juk yra iš ko rinktis – net 5 tūkstančių gamintojų. Tik reikia daug nuveikti puoselėjant vartojimo kultūrą. To ir linkiu visiems, kam tai yra aktualu ir svarbu. Ir lai atsiranda restoranų, kurie turėtų nors 100 pavadinimų šampanų. Jau yra restoranų, kurie važiuoja ta kryptimi, tačiau silpna vieta – pilstomo šampano taurėmis stygius, bet tai tikriausia lemia maža paklausa. Bet kai nesiūlai – tai mažas vartojimas. Tokiais rezultatais galėsime didžiuotis visi kartu, tiek atstovaujantys vienus šampano namus, tiek dešimt, dvidešimt ar dar daugiau. Linkiu visiems sėkmės ir kaip prancūzai sako: SANTE!

 

Juozas   Kabašinskas

Apie autorių

Susiję įrašai

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *