Kas: NAPOLEON I ar NAPOLEON III turėjo didesnę reikšmę COGNAC istorijai (2)

Šis straipsnis (2) paruoštas pagal Nicolas FAITH knygą: COGNAC, 2004.

Ar iš šios knygos galima spręsti, kurio Imperatoriaus įtaka buvo didesnė COGNAC istorijai? Ir tuo labiau kas įtakojo konjako kaip gėrimo kategorijos „Napoleon“ atsiradimą bei oficialų įteisinimą? Nuotraukos sudėtos šio straipsnio autoriaus (JK).

Išsamesniam tyrimui pateikiame kai kurias konjako etiketes skirtingų konjako gamintojų, kuriose galima aiškiai suprasti su kuriuo Napoleon’u tai susiję:

prie straipsnio Napoleon I

Kiti gamintojai laikosi neutralios pozicijos ir šios kategorijos konjaką vadina paprastai – NAPOLEON Cognac:

Napoleon Cognac - neutrali

Taigi lieka tik papildyti ir pateikti informaciją apie tai kas gali būti siejama su NAPOLEON III. Šis darbas dar nėra baigtas ir yra ieškoma iliustravimo pavyzdžių.

Paliekame pačiam skaitytojui apie tai spręsti  ir perteikiame atitinkamą ištraukos dalį iš paminėtos Nicolas FAITH knygos.

Viena iš veiksmingiausių ir labiausiai stebinančių rinkodaros priemonių buvo Napoleono vardas. Šis imperatoriškas vardas buvo panaudotas, kaip tikrumo užtikrinimas, garantija jog brendis iš tikrųjų kilęs iš konjako REGIONO. Šis vardas pradėjo plisti pirmajame amžiaus dešimtmetyje, kada prekyba dar tik atgijinėjo ir kada kariuomenės bei laivybos parduotuvės (Army and Navy Stores) jautėsi įpareigotos teigti, jog visi jų brendžiai buvo “garantuoti gryniausi vynuogių spiritai iš Konjako regiono”. Sėkmingas šio gėrimo sutapatinimas su imperatoriumi yra kiek mįslingas – šimtmetį Napoleonas buvo  pikdarys/nevidonas Britanijoje ir jis niekada nebuvo ypatingas konjako šeimos didvyris, kurių meilė buvo išimtinai skiriama jo sūnėnui Napoleonui III. Nuo filokseros antplūdžio, kuris prasidėjo po valdovo, siejamo su Konjako Auksiniais Metais, nuvertimo nuo sosto, būtų buvę natūralu naudoti Napoleono III vardą, o ne jo dėdės (Napoleono I). Vis dėl to, ryšys buvo susietas su pirmuoju Imperatoriumi ir tai atliko savo paskirtį. Netgi šiandien jo vardas yra naudojamas, kaip puikus pardavimų ginklas, ypač Tolimuosiuose Rytuose, kur vardas Napoleonas yra geriau žinomas, nei pats konjakas ir yra asocijuojamas su stiprybės atvaizdu, dėl kurio šis gėrimas ir pelningai išgarsėjo Rytuose.

 Pardavimų ginklas buvo naudojamas trimis lygiais. Vardas buvo laisvai susietas su bet kokiu senu apdulkėjusiu brendžio buteliu. Net gi dabar Londono prekybvietėse yra galimybė nusipirkti, taip vadinamus, Napoleono brendžio butelius. Jie dažniausiai yra pažymėti 1811, “Kometos metai”, kurie yra įsitvirtinę/išlikę konjako pasaulio pasamonėje. Iki dabar išlikę konjakai yra natūraliai pakankamai bjaurūs. Vienas man buvo apibūdintas kaip “vanduo, kuriame plovei savo odinius batus”.

 Napoleoniška magija buvo pakankamai veiksminga padengti butelius pavadintus net jo pirmosios žmonos (Imperatorė Žozefina), jos rūmų (Maison de l‘Empereur), palikuonio vardais ir net įvykiais asocijuojamais su Imperatoriumi.

Josephina

Vienas gana netaktiškas pavadinimas buvo netgi išgarsėjes, kaip  “Didžioji Armija”, armija, kurią Napoleonas atvedė į mirties guolį per 1812 Rusijos žiemą, nors ir butelių turinys gerai būtų buvęs panaudotas armijos pasitraukimui iš Maskvos.

Kai kurie pirkliai mėgdavo perdėti. Butelis 1928 “Bonapart” konjako iš Croizet pasižymėjo “šimtaprocentinė distilacija iš fermentuotų šviežių vynuogių sulčių pagaminto Konjako regione. “Bonapart” konjakas, išties, yra švelnus ir skanus.

Šie “Napoleoniški” buteliai buvo beveik nedvejotinai suklastoti. Viena užuomina buvo pastebima dėl tariamų butelių datų. Tokia klastotė buvo dažna, atsižvelgiant, kad tai buvo pirmasis dvidešimto amžiaus dešimtmetis, devyniastešimt metų po to kai brendis buvo tariamai pradėtas distiliuoti. 1900-11 metais pirkliai paslėpdavo visus brendžius, kuriuos turėdavo sandėliuose, ir uždėdavo “Napoleoniškas” etiketes ant jų, todėl tuo metu, bet koks senas konjakas buvo vadinamas “Napoleonišku”, Napoleono III garbei, kurio karaliavimo laikotarpiu jis ir buvo distiliuojamas.

 Žiūrint į viską paprasčiau, Napoleono vardas buvo, ir vis dar yra, asocijuojamas su savotiška kokybe (keistai ne pačia geriausia), esančia virš V.S.O.P (labai ypatingas, senas ir blyškus). Tačiau tai buvo, išties, Courvoisier, kuris gavo daugiausiai naudos iš atpažinimo. Beveik šimtą metų įmonė naudojo imperatoriaus vardą ir atvaizdą, sudarydama puikų ir ilgalaikį įvaizdį kuriantį darbą. Atvirai, tai buvo visiškai pagrįsta, nes “Courvoisier” turėjo autentišką Napoleonišką ryšį. Įmonės įkūrėjas, Emmanuel Courvoisier, buvo Juros, šalia Šveicarijos sienos, čiabuvis. Jis apsigyveno Paryžiuje ir pradėjo verslą pasiekiamą Napoleono imperatoriškam teismui ir netgi aprūpino patį imperatorių. Jo partneris Louis Gallois buvo vienos pirmosios didelės vynų ir spiritų parduotuvės statytojas. Ši parduotuvė transformavo Bercy, niūrų priemiestį rytų Paryžiaus pašonėj, į pagrindinių prancūziškų vynų prekybos centrą (la grosse cavalerie: perkeltine prasme “pigus vynas”, pažodžiui “sunki kavalerija”). Jų sūnūs pervežė brendžio verslą į Jarnac miest1 ir 1840-50 metais Courvosier sūnus Felix išpirko akcijas iš savo draugo bei partnerio. Jis išlaikė Napoleonišką ryšį aprūpindamas spiritais Napoleono III teismą.

Verslas vėliau atiteko jo sunėnams, Curlier broliams (tai buvo M. Culier, kurį vaidino paryžiaus artistas Bertall‘is). 1909 anglų-prancūzų vynų pirkliai Simons‘ai nusipirko “Courvoisier”. Jie buvo pirmieji pašaliniai, kuriems pavyko nusipirkti pagrindinius konjako namus ir iš tiesų, įmonė visada ir išliko pašalinių turtas. 1927 jie veiksmingai pakeitė “Courvoisier” markę pasinaudodami Napoleono atvaizdu, girdamiesi, kad tai buvo “Napoleono konjakas”, tačiau niekad neatskleisdami kurio.  Šis žingsnis padėjo padidinti įmonės turtą ir užtikrino, kad nuo tada Hennessy ir Martell vyravimui buvo mestas įšūkis.

 Laukite sekančio pasakojimo apie NAPOLEON‘us iš kitų knygų.