Portalas Delfi.lt išspausdino straipsnį – http://www.delfi.lt/gyvenimas/receptai/j-kabasinskas-kuo-sampanas-skiriasi-nuo-putojancio-vyno.d?id=69316368
Kuo šampanas skiriasi nuo putojančio vyno
Ar girdėjote legendą, bylojančią, jog XVII a. šampaną eksperimentuodamas išrado vienuolis Dom Perinonas? Nors šis faktas – tik populiarus mitas, vienuolio nuopelnai šampanui iš tiesų neabejotini: jis atrado būdą suvaldyti šio gėrimo fermentaciją ir apsaugoti butelius nuo sproginėjimo. Dom Perinonas taip pat sukūrė griežtas šio putojančio gėrimo gamybos taisykles, kurių dėka taip išpopuliarėjo Šampanės regionas. Būtent šiame regione pagaminti gėrimai — vieninteliai, turintys teisę vadintis šampanu. Kituose regionuose ar kitose šalyse pagaminti panašūs gėrimai vadinami putojančiais vynais.
„Nemažai lietuvių vis dar painioja šampaną ir putojantį vyną. Šie gėrimai skiriasi ne tik kilmės vieta, bet ir skoninėmis savybėmis, kokybe. Šampanės regione ne tik puoselėjamos gilios gamybos tradicijos, čia taip pat taikomi griežti vyno įstatymai. Reglamentuojama viskas: pradedant nuo to, kiek vynuogių galima auginti viename hektare, kaip reikia nuimti derlių (tik rankomis), baigiant minimaliu 15 mėnesių šampano brandinimo periodu. Tokie apribojimai lemia aukštesnę šampano kainą ir kokybę. Joks kitas regionas pasaulyje neturi tokių griežtų ir aiškių putojančių gėrimų gamybos taisyklių“,- pasakoja gėrimų ekspertas, konjako namų „Cognac Boutique“ vadovas Juozas Kabašinskas.
Jis — vienas pagrindinių šampano importuotojų Lietuvoje, atstovaujantis net 55 šampano namus, rinkai siūlantis daugiau nei 500 skirtingų rūšių šampano. Taip pat J. Kabašinskas — aktyvus šampano kultūros gerbėjas ir puoselėtojas. Pats šiuo gėrimu susidomėjęs 2003 m., šiandien pašnekovas ne tik puikiai išmano šampano istoriją, gamybos subtilybes, patiekimo kultūrą ir t.t., bet taip pat jau yra aplankęs apie 130 skirtingų šampano gamintojų. Savo kolekcijoje J. Kabašinskas turi ne tik senų (nuo 1964 m.) šampanų, bet ir… daugiau nei 10 000 skirtingų šampano kamštelių! „Kiekvieni šampano namai savo individualumą, išskirtinumą atskleidžia ne tik gėrimais, bet ir… kamščiais! Neįtikėtina, kiek skirtingų kamštelių sukurta. Kiekvienas jų — tai savotiška istorijos dalis.“,-pasakojo J. Kabašinskas.
Siekdamas kelti šampano kultūrą Lietuvoje, pašnekovas šiais metais suorganizavo pirmąjį dvi dienas trukusį renginį „Šampano vakarai“ — edukacinę ir skoninę šventę šio gėrimo mėgėjams. Specialiai į renginį iš Prancūzijos atvyko ir trijų garsių šampano namų atstovai: BESSERAT DE BELLEFON direktorius Fabien Henry, DEVAUX eksporto direktorius Pierre Damidot ir LALLIER eksporto direktorė Vanessa Cherruau.
Nemažai dėmesio sulaukusiame renginyje vyko visiems atvira bei akla, tik ekspertams skirta degustacijos, taip pat Lietuvos restoranų personalui skirtas pristatymas. Šampano mėgėjai turėjo progą pasimėgauti dvejomis ypatingomis vakarienėmis: viena garsiausių Lietuvos virtuvės meistrių Aldona Gečienė specialiai sukūrė prie patiekiamų šampanų derantį meniu. „Svečiai mėgavosi ne tik maistu, bet ir galimybe paragauti ypatingų, net kolekcinių gėrimų. Seniausias degustuojamas šampanas buvo 1977 m., tad kai kurie ragautojai buvo jaunesni už patį gėrimą“,- pasakojo J. Kabašinskas.
Iš Prancūzijos atvykę svečiai ne tik pristatė savo šampano namus, bet ir papasakojo apie Šampanės regiono ir pačio gėrimo gamybos subtilybes. „Tiek BESSERAT DE BELLEFON, tiek DEVAUX ir LALLIER yra visame pasaulyje vertinami, medaliais apdovanoti, geriausiuose, Michelin žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose patiekiami šampanai. Lietuviai džiaugėsi turėję galimybę susitikti su atvykusiais atstovais bei iš pirmų lūpų išgirsti viską, kas domina apie šį gėrimą“,- sakė renginio organizatorius. Žinoma, ne mažiau svarbi renginio dalyviams buvo ir galimybė paragauti tiek skirtingų šampanų — tik palyginęs skonius gali iš tiesų suprasti, kaip skirtingi vynuogių auginimo ar gamybos procesai daro įtaką kiekvieno jų skoniui ir aromatui.
Paklaustas apie tai, kaip derėtų teisingai mėgautis šampanu, pašnekovas sakė, jog vieno tinkamo būdo nėra. „Tam nereikia ypatingos progos, prabangios aplinkos ar brangiausio gėrimo. Šampaną derėtų patiekti šaltą, o toliau… svarbiausia juo mėgautis saikingai ir tai daryti geroje kompanijoje“,- pokalbį baigė J. Kabašinskas.
Portalas Delfi.lt išspausdino straipsnį – http://www.delfi.lt/gyvenimas/receptai/j-kabasinskas-kuo-sampanas-skiriasi-nuo-putojancio-vyno.d?id=69316368
Kuo šampanas skiriasi nuo putojančio vyno
Ar girdėjote legendą, bylojančią, jog XVII a. šampaną eksperimentuodamas išrado vienuolis Dom Perinonas? Nors šis faktas – tik populiarus mitas, vienuolio nuopelnai šampanui iš tiesų neabejotini: jis atrado būdą suvaldyti šio gėrimo fermentaciją ir apsaugoti butelius nuo sproginėjimo. Dom Perinonas taip pat sukūrė griežtas šio putojančio gėrimo gamybos taisykles, kurių dėka taip išpopuliarėjo Šampanės regionas. Būtent šiame regione pagaminti gėrimai — vieninteliai, turintys teisę vadintis šampanu. Kituose regionuose ar kitose šalyse pagaminti panašūs gėrimai vadinami putojančiais vynais.
„Nemažai lietuvių vis dar painioja šampaną ir putojantį vyną. Šie gėrimai skiriasi ne tik kilmės vieta, bet ir skoninėmis savybėmis, kokybe. Šampanės regione ne tik puoselėjamos gilios gamybos tradicijos, čia taip pat taikomi griežti vyno įstatymai. Reglamentuojama viskas: pradedant nuo to, kiek vynuogių galima auginti viename hektare, kaip reikia nuimti derlių (tik rankomis), baigiant minimaliu 15 mėnesių šampano brandinimo periodu. Tokie apribojimai lemia aukštesnę šampano kainą ir kokybę. Joks kitas regionas pasaulyje neturi tokių griežtų ir aiškių putojančių gėrimų gamybos taisyklių“,- pasakoja gėrimų ekspertas, konjako namų „Cognac Boutique“ vadovas Juozas Kabašinskas.
Jis — vienas pagrindinių šampano importuotojų Lietuvoje, atstovaujantis net 55 šampano namus, rinkai siūlantis daugiau nei 500 skirtingų rūšių šampano. Taip pat J. Kabašinskas — aktyvus šampano kultūros gerbėjas ir puoselėtojas. Pats šiuo gėrimu susidomėjęs 2003 m., šiandien pašnekovas ne tik puikiai išmano šampano istoriją, gamybos subtilybes, patiekimo kultūrą ir t.t., bet taip pat jau yra aplankęs apie 130 skirtingų šampano gamintojų. Savo kolekcijoje J. Kabašinskas turi ne tik senų (nuo 1964 m.) šampanų, bet ir… daugiau nei 10 000 skirtingų šampano kamštelių! „Kiekvieni šampano namai savo individualumą, išskirtinumą atskleidžia ne tik gėrimais, bet ir… kamščiais! Neįtikėtina, kiek skirtingų kamštelių sukurta. Kiekvienas jų — tai savotiška istorijos dalis.“,-pasakojo J. Kabašinskas.
Siekdamas kelti šampano kultūrą Lietuvoje, pašnekovas šiais metais suorganizavo pirmąjį dvi dienas trukusį renginį „Šampano vakarai“ — edukacinę ir skoninę šventę šio gėrimo mėgėjams. Specialiai į renginį iš Prancūzijos atvyko ir trijų garsių šampano namų atstovai: BESSERAT DE BELLEFON direktorius Fabien Henry, DEVAUX eksporto direktorius Pierre Damidot ir LALLIER eksporto direktorė Vanessa Cherruau.
Nemažai dėmesio sulaukusiame renginyje vyko visiems atvira bei akla, tik ekspertams skirta degustacijos, taip pat Lietuvos restoranų personalui skirtas pristatymas. Šampano mėgėjai turėjo progą pasimėgauti dvejomis ypatingomis vakarienėmis: viena garsiausių Lietuvos virtuvės meistrių Aldona Gečienė specialiai sukūrė prie patiekiamų šampanų derantį meniu. „Svečiai mėgavosi ne tik maistu, bet ir galimybe paragauti ypatingų, net kolekcinių gėrimų. Seniausias degustuojamas šampanas buvo 1977 m., tad kai kurie ragautojai buvo jaunesni už patį gėrimą“,- pasakojo J. Kabašinskas.
Iš Prancūzijos atvykę svečiai ne tik pristatė savo šampano namus, bet ir papasakojo apie Šampanės regiono ir pačio gėrimo gamybos subtilybes. „Tiek BESSERAT DE BELLEFON, tiek DEVAUX ir LALLIER yra visame pasaulyje vertinami, medaliais apdovanoti, geriausiuose, Michelin žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose patiekiami šampanai. Lietuviai džiaugėsi turėję galimybę susitikti su atvykusiais atstovais bei iš pirmų lūpų išgirsti viską, kas domina apie šį gėrimą“,- sakė renginio organizatorius. Žinoma, ne mažiau svarbi renginio dalyviams buvo ir galimybė paragauti tiek skirtingų šampanų — tik palyginęs skonius gali iš tiesų suprasti, kaip skirtingi vynuogių auginimo ar gamybos procesai daro įtaką kiekvieno jų skoniui ir aromatui.
Paklaustas apie tai, kaip derėtų teisingai mėgautis šampanu, pašnekovas sakė, jog vieno tinkamo būdo nėra. „Tam nereikia ypatingos progos, prabangios aplinkos ar brangiausio gėrimo. Šampaną derėtų patiekti šaltą, o toliau… svarbiausia juo mėgautis saikingai ir tai daryti geroje kompanijoje“,- pokalbį baigė J. Kabašinskas.
Naujausi komentarai