Written by: "Juozas"

Ką apie šampaną galime sužinoti iš informacijos butelio etiketėse?

Ar Jums dažnai kyla klausimas – kokį šampaną pasirinkti? Į ką atsižvelgti? Pasirinkimas priklauso nuo progos, asmeninių žinių ir patirties. Žinoma, nesudėtinga, jeigu esate patyręs šampano gurmanas, jau turite mėgstamą gėrimą arba esate įgudęs specialių išmaniųjų programėlių naudotojas. Tačiau ką daryti, jeigu dar neseniai pradėjote domėtis šampanu, o gal tiesiog norite išsirinkti puikų gėrimą ypatingai progai ar dovanai? Lengviausia – apsilankyti specializuotoje alkoholio parduotuvėje, kurioje konsultantas Jums gebės išsamiai paaiškinti šampano subtilybes – padės išsirinkti gėrimą pagal gamintoją, pagal cukraus kiekį, pagal vynuogių veislę ar kt., patars ir rekomenduos tokį vintažinį ar prestižinį šampaną, kuriuo galėsite nustebinti savo draugą ar kolegą. Jeigu neturite galimybės apsilankyti specializuotoje parduotuvėje ir pasikonsultuoti su ekspertu, arba tiesiog norite daugiau sužinoti patys, rekomenduoju pirmiausia šiek tiek dėmesio skirti ant šampano butelio esančioms etiketėms – pagrindinei, esančiai butelio priekyje, ir antrinei, butelio gale. Iš tiesų informacija jose – ne visada išsami, tačiau atsakingi, tikrai vartotoją gerbiantys šampano namai etiketėse nurodo daug mėgėjams ir gurmanams svarbios informacijos. Juk tokio šampano ir ieškote – kokybiško, kurio gamintojai gerbia vartotoją, tiesa?

Kas lemia šampano kokybę – skonį, poskonius, aromatą?

Šampaną, jo kokybę vertinti galime daugeliu aspektų, tačiau yra bendros ypatybės ir kriterijai, nuo kurių priklauso gėrimo kokybė, stilius bei unikalumas. Šios išvados yra pagrįstos ilgamečiu darbu bei asmenine patirtimi bei domėjimusi, žiniomis ir nėra koks tai nusirašymas arba paprasčiausias vertimas į lietuvių kalbą.  Trumpai aptarkime kiekvieną iš jų:

1. Tradicijos. Tai – gana subjektyvus, tačiau ekspertų labai vertinamas faktorius. Kokios šeimos šaknys, ar seniai ir kaip puoselėjamos vynuogių auginimo, gamybos tradicijos, patirtis bei inovacijos? Paprastai kiekvieni šampano namai turi unikalią savo istoriją ir puoselėja kiek skirtingas tradicijas. Šampano gamintojai yra labai skirtingi daugeliu požiūrių – nuosavybės forma bei jos turiniu ir priklausomybe įvairioms finansinėms grupėms; gamybos ir pardavimo apimtimis (nuo dešimčių mln. butelių per metus iki kelių dešimčių tūkstančių butelių); turimais vynuogynais (bei jų auginimo vietovėmis) – šie kartais per maži gamybos apimtims, todėl dalis uogų yra perkamos iš kitų augintojų. Žinoma, kai kurie namai savų vynuogynų neturi ir visą derlių perka, tuo tarpu net maždaug 50%, t.y. apie 5000, namų šampaną gamina tik iš savo užauginto derliaus. Taip pat didžiulę įtaką daro biudžetas rinkodarai (reklama, dizainas ir t.t.), investicijos ir įvairiausios technologijos ir t.t. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog milžiniškus gamybinius pajėgumus turintys gamintojai nepalyginami su mažaisiais, kurie užsiima primityvia, tradicine vynuogininkyste. Tačiau mano nuomone, lyginti galima ir būtina; juk vertiname ne gamintoją, o galutinį produktą – šampaną bei jo kokybinius parametrus (aromatas, skonis, poskonis, derėjimas prie maisto ir kt.). Egzistuojantis šampano gamybos reglamentas, numatyta tvarka tą palyginimą daro paprastesnį – nemažai ką galima spręsti net iš šampano butelių etiketėse esančio informacijos pateikimo ir/ar žymėjimo.

2. TERROIR (vynuogių augimo aplinka; dirvožemis, vynuogių veislės, klimatas, vietovė, vynuogynų amžius).

Terroir įtaką turi ne tik vietovė (regionas, kaimelis; jo kokybinis įvertinimas – Grand, Premier ar kiti), bet taip pat mikroklimatas – ar vynuogynai yra prie kalno, ar prie upės, lygumoje; kiek gauna saulės, iš kurios pusės ji pateka bei leidžiasi; ar tai vėjuota vietovė; koks yra pačių vynmedžių amžius, kokio ilgio jų šaknys (tai, žinoma, priklauso ir nuo vynuogininkystės metodų pasirinkimo) ir t.t.

ŠAMPANO KLASIFIKAVIMAS: stilius ir rūšys III dalis.

Tęsiame šio straipsnio I ir II dalyse pradėtą šampano klasifikavimo temą. Taigi,  Šampanas skirstomas ir pagal naudojamo cukraus kiekį paskutiniame gamybos etape, t.y. po mielių nuosėdų pašalinimo (disgorgement proceso), iš karto prieš butelio uždarymą pastoviu kamščiu. Šis cukraus kiekis nulemia šampano saldumą, dar vadinamą stiliumi. Šampanas skirstomas į:

Brut nature / zero dosage (be cukraus – iki 3g/l). Šios kategorijos šampanai gali būti tiek vienų metų derliaus šampanai (Vintages), tiek ir maišyti (sutrumpintai rašomi NV), tiek ir rožiniai šampanai, o taip pat ir vienos vynuogės – t.y. blanc de blancs arba blanc de noirs:

ŠAMPANO KLASIFIKAVIMAS: stilius ir rūšys II dalis.

Tęsiame šampano klasifikavimo aptarimą. Kalbėjome apie prestižinius šampanus ir norėčiau paminėti geriausiai žinomus: 

Ayala: Perle d‘Ayala (pirmą kartą pristatytas iš 1996 metų, 2 vynuogių Chardonnay ir Pinot Noir derliaus); Perle d“Ayala Nature (pirmą kartą pristatytas iš 2002 metų, 2 vynuogių Chardonnay ir Pinot Noir derliaus):

Billecart-Salmon: Rose Cuvee Elisabeth (pirmą kartą pristatytas iš 1988 metų, 2 vynuogių Chardonnay ir Pinot Noir derliaus); Le Clos Saint-Hilaire (pirmą kartą pristatytas iš 1995 metų,  100% Pinot Noir vynuogių derliaus):

Rasa Rėzaitė

Šampanė: Alexandre Bonnet šampanas iš Les Riceys vietovės 

Šampanės regione yra daugiau nei 300 šampano namų ir tikriausiai kiekvieni jų gali įvardinti aiškų savo išskirtinumą. Vietovė, unikali namų istorija, kitoks gamybos procesas… „Alexandre Bonnet“ namai apjungia viską: didžiuojasi unikalia Les Riceys vietove, giliomis tradicijomis ir istorija, savitu gamybos procesu ir, žinoma, didžiule aistra vynuogynams bei šampanui. Kaip bebūtų, didžiausiu išskirtinumu vadina ypatingą ryšį su gamta.